Jo teigimu, šiuo metu į aukštųjų mokyklų finansuojamas vietas Lietuva priima apie 70 proc. abiturientų, o Europos šalyse šis vidurkis siekia tik 45 proc.
Tokiu būdu ministerija, pasak R. Motuzo, siekia optimizuoti švietimo sistemą. Nors rengiama aukštojo mokslo reforma kelia diskusijų akademinėje bendruomenėje, tačiau esą vieningai sutariama dėl aukštesnės studijų kokybės ir geresnio finansavimo.
Praėjusiais metais buvo priimta Aukštojo mokslo įstatymo pataisa, kuria įteisinta visiems vienoda 500 litų įmoka už semestrą, anot R. Motuzo, neužtikrina pakankamo finansavimo. Kaip pavyzdį ministras paminėjo medicinos studentų parengimą, kuris esą kainuoja 8-9 kartus brangiau nei sumoka studentas.
Jeigu studijuojančiųjų skaičius būtų išlaikytas, perskirstant valstybės biudžetą, ministro duomenimis, aukštosioms mokykloms reikėtų papildomai skirti 27,8 mln. litų. Tačiau šis variantas Vyriausybėje esą nebuvo svarstytas.
2004 metais Vyriausybė buvo nustačiusi 17,386 tūkst. abiturientų, kurie gali studijuoti aukštosiose mokyklose, ribą.
