Parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pranešime tokius sprendimus raginama priimti NATO viršūnių susitikime, kuris rugsėjo mėnesį vyks Velse.
„Rekomenduojame, kad NATO viršūnių susitikime būtų sukurti planai, kurie užtikrintų išankstinį įrangos dislokavimą Baltijos šalyse, tęstinį (jei ne techniškai „nuolatinį“) NATO karių buvimą pratybų pagrindu Baltijos šalyse, divizijų ir korpusų lygio štabų struktūrų įkūrimą Rytų Europos ir Baltijos šalims, NATO nuolatinių rezervinių pajėgų atkūrimo pagal Sąjungininkų vadovybės Europoje mobiliųjų sausumos pajėgų programą apsvarstymą visų valstybių narių lygiu“, - rašoma ataskaitoje.
Anot dokumento, komitetui liudiję ekspertai pabrėžė, kad „NATO silpnai pasirengusi Rusijos atakai prieš Baltijos šalis, ir tokia menka pasirengimo būklė gali savaime padidinti Rusijos užpuolimo tikimybę“.
Britų ataskaitoje taip pat teigiama, kad Latvijai ir Estijai kyla neramumų grėsmė dėl didelės rusų tautinės mažumos, o Lietuva yra svarbi Rusijai karine prasme, nes per ją galima sujungti pagrindinę Rusijos dalį su Karaliaučiaus kraštu.
Vokietija ir kai kurios kitos Europos šalys iki šiol priešinosi siūlymams Rytų Europoje įkurti nuolatines NATO sąjungininkų bazes, argumentuodamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso ir esą be reikalo provokuotų Maskvą.
Atsižvelgiant į tai, galimą sąjungininkų karių dislokavimą stengiamasi apibūdinti kitais terminais, pavyzdžiui, kaip „pastovus“ ar „tęstinis“, o ne „nuolatinis“ (angl. „persistent“ arba „continuous“, bet ne „permanent“).
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po vieną JAV karių kuopą. Pagal patvirtintus planus, jie turėtų likti bent iki metų pabaigos.
