aA
Turiu draugę, kuri nesusitvarko su problema. Ji turi vaikelį su Olandijoje gyvenančiu marokiečiu, jie susituokę nebuvo. Dabar ji su vaiku, kuris gimė Olandijoje, grįžo gyventi į Lietuvą. Tėvas nemoka jokių alimentų, nors dirba. Mama labai sunkiai verčiasi ir nežino nuo ko pradėti. Į kokias instancijas reikėtų kreiptis?
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ar įmanoma prisiteisti alimentus, jei vaiko tėvas ne Lietuvos pilietis?
© Shutterstock nuotr.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatas Darius Ališauskas.

Išlaikymą vaikams priteisia teismas (Civilinio kodekso 3.194 str. 1 d.). Todėl mamai dėl išlaikymo vaiko naudai priteisimo reikia kreiptis į teismą.

Olandija, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė, taigi, abiejose šalyse galioja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“, kuris nustato, kad išlaikymo priteisimo bylą gali nagrinėti ieškovo gyvenamosios vietos teismas. Taigi mama turėtų kreiptis į Lietuvos teismą pagal savo gyvenamąją vietą.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, turi ištirti užsienio valstybėje esančios bylos šalies (tėvo, motinos) turtinę padėtį, surinkti įrodymus apie jų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, visų rūšių gaunamas pajamas ir kita. Teismas šios kategorijos bylose turi padėti šalims rinkti užsienio valstybėje esančius įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai, esantys užsienio valstybėje, renkami tarptautinių dvišalių (daugiašalių) sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose nustatyta tvarka. Jeigu užsienio valstybė, kurioje reikia surinkti įrodymus, yra Europos Sąjungos narė, teismai turi taikyti 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 „Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose“.

Priimtas teismo sprendimas bus pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje, jį be papildomų formalumų bus galima vykdyti visose valstybėse narėse. Kad nereikėtų pačiam vykti į kitą šalį ar ieškoti sprendimą vykdysiančių institucijų, pakanka kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios yra paskirtos centrinėmis institucijomis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau vadinamu – Reglamentas) nustatytoms funkcijoms vykdyti.

<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ar įmanoma prisiteisti alimentus, jei vaiko tėvas ne Lietuvos pilietis?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šios institucijos yra įpareigotos bendradarbiauti su kitose ES valstybėse narėse esančiomis centrinėmis institucijomis ir tokiu būdu padėti išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondas taip pat yra įpareigotos keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kreditorių buvimo vietas, jų pajamas bei turtą.

Vykdydamos anksčiau minėtas funkcijas centrinės institucijos privalo padengti savo išlaidas, o tai reiškia, kad visos paslaugos, kurios yra teikiamos pareiškėjams (pvz. informacijos bei duomenų teikimas, prašymų, susijusių su teismų sprendimų pripažinimu, vykdytinumu ir vykdymu, tokių sprendimų keitimu arba sprendimų priėmimu, perdavimas ir priėmimas, su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimas ir t. t.) yra nemokamos.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.