aA
Seimo Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pakeitimo projektą, siūlo į įstatymu reguliuojamą pasipriešinimo dalyvių grupę įrašyti ir holokausto aukų gelbėtojus.
Holokausto aukų atminimas
© AFP/Scanpix

Šis projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad, remiantis įstatymu, laisvės kovų dalyviais yra laikomi pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Asmenys, gelbėję žydus holokausto metu, nepakluso nacistinės Vokietijos okupacinio režimo nustatytai tvarkai, sąmoningai priešinosi vykdomam rasiniam genocidui, taip jie rizikavo savo ir savo šeimos narių gyvybėmis. Todėl žydų gelbėtojams, komiteto nuomone, turi būti pripažintas laisvės kovų dalyvių teisinis statusas.

Šio statuso suteikimas žydus gelbėjusiems žmonėms būtų svarbus ne tik moraliniu aspektu. Jiems pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, būtų mokamos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą - jų šeimos nariai įgytų teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.