Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Jonas Ivanauskas konstatavo, kad E. Lementauskui pagrįstai buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl pažado duoti 140 ir 200 tūkst. Lt kyšį. Dalį pinigų (50 tūkst. Lt) E. Lementauskas paliko V. Urbonavičiaus namuose.
Teismas nusprendė šiuo metu bendrovėje „Profilaktinė dezinfekcija“ konsultantu dirbančiam E. Lementauskui skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams. Per šį laikotarpį jis įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos be pareigūnų žinios.
Teisėjas taip pat nusprendė konfiskuoti valstybės naudai 50 tūkst. Lt, kuriuos E. Lementauskas paliko V. Urbonavičiui vonios kambaryje.
Dėl vieno epizodo teismas E. Lementauskui nutraukė bylą, nes jau praėjusiais metais suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas.
Sostinės teismo paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – nuteistasis jį galės skųsti apeliacine tvarka.
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas pažymėjo, kad E. Lementausko kaltę patvirtino nuo pat tyrimo pradžios duoti nuoseklūs V. Urbonavičiaus parodymai, operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti garso įrašai.
Pasak teismo, nenustatyta, kad V. Urbonavičius siekė apkalbėti E. Lementauską: „Netikėti V. Urbonavičiaus parodymais nėra teisinio pagrindo, jo pasakojimu galima remtis priimant nuosprendį“.
Skelbdamas nuosprendį teisėjas pabrėžė, kad E. Lementauskas laikėsi konspiracijos, kai V. Urbonavičiui perduotus pinigus vadino sausainiais, kalbėjo pašnibždomis, signalais, pokalbių metu aptardavo galimo pasiklausymo galimybes.
Teisėjas taip pat pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo leista V. Urbonavičiui veikti pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, tačiau nėra jokių duomenų, kad konservatorius būtų provokavęs ar kurstęs E. Lementauską duoti kyšį.
„Nuo pat pirmų kontaktų E. Lementauskas rodė iniciatyvą“, – aiškindamas nuosprendžio motyvus sakė teisėjas.
E. Lementauskui buvo pavykę išvengti atsakomybės, nes jis pagal Rolando Pakso vadovaujamos partijos sąrašą pakliuvo į Seimą. Kai jo kadencija baigėsi, prokurorai bylą atnaujino.
E. Lementauskas po paskelbimo sakė, kad buvo kitaip, nei nustatė ir žadėjo nuosprendį skųsti.
„Žinote, galvoju, kad tokio teismo sprendimo neskųsti negalima, todėl ketinu pasitarti su advokatu ir priimti sprendimą, o šiaip galvoju, jog teisingumas Lietuvoje lyg vaiduoklis – daug apie jį kalba, bet mažai kas jį mato“, – sakė jis.
Bylos duomenimis, E. Lementauskas, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru savivaldybės politikui V. Urbonavičiui siūlė maždaug pusės milijono litų kyšių. Už šiuos pinigus prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, vicemerui E. Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.
Vilniaus apygardos prokuratūra E. Lementauskui buvo pareiškusi kaltinimus dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų – dėl pasiūlymo duoti 200 tūkst. Lt kyšio už palaikymą per „tvarkiečiui“ pareikštą interpeliaciją, dėl pasiūlymo paimti 140 tūkst. Lt už balsavimą prieš mero J. Imbraso interpeliaciją ir jeigu jo balsas nulemtų sėkmę – ateityje dar tiek pat bei dėl pasiūlymo paimti 19 tūkst. Lt, jeigu jis pereis į G. Kazako kuriamą nepriklausomą frakciją bei į ją privilios daugiau tarybos narių. Be to, už paramą konservatoriui buvo siūlomas net vicemero postas.
E. Lementauskas jam pareikštus kaltinimus neigė ir aiškino, jog jokių pinigų konservatoriui nemokėjęs. Buvęs vicemeras teisme aiškino, kad konservatorius buvo nusivylęs Tėvynės sąjungos vykdoma politika ir esą norėjo prisijungti prie „paksistų“, tačiau buvo iškėlęs sąlygą – kad jį įtrauktų į partijos sąrašus per Seimo ir Europos Parlamento rinkimus.
