Apskritai šalies gyventojai nuomonės apie politines partijas nekeičia - jie į Seimą vis dar rinktų tas pačias penkias partijas: socialdemokratus, partiją Tvarka ir teisingumas, Darbo partiją, konservatorius ir Liberalų sąjūdį.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 22-vasario 2 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, jei Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi balso teisę turintys šalies gyventojai, trys partijos - Tvarka ir teisingumas, Darbo partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - rinkėjų balsus būtų pasidaliję po lygiai ir surinktų po 11 proc. balsų.
Vasarį respondentai šioms partijoms staigmenų nepateikė: jų reitingų vertės kito statistiškai nereikšmingai - partijos Tvarka ir teisingumas populiarumas padidėjo 0,3 proc. punkto, konservatorių - 0,6 proc. punkto sumenko. "Darbiečiai" tuo metu išlaikė absoliučiai nepakitusią poziciją. Į Seimą būtų patekęs ir Liberalų sąjūdis, už kurį norą balsuoti, kaip ir prieš mėnesį, pareiškė 5 proc. apklaustųjų.
Tarsi žiemos miegu užmigusi reitingo lentelė pradžiugintų tik Lietuvos socialdemokratų partiją, kuriai rinkėjai nepagailėjo 29 proc. balsų. Socialdemokratų populiarumas, lyginant su rezultatu prieš mėnesį, išaugo beveik 2 proc. punktais, o šis pokytis tarp visų partijų buvo ryškiausias.
Kaip interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Alvidas Lukošaitis, socialdemokratų populiarumo fenomenas slypi partijos lyderio, Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus asmenyje.
"Paaiškinimas būtų paprastas ir gana tipiškas: paprastai žmonės linkę sieti koalicijos partnerių pavadinimus su svarbiausio valdančiosios koalicijos lyderio vardu, šiuo atveju - su Premjero vardu. Tačiau ryškėja atskiras klausimas, kodėl Premjeras yra toks išpopuliarėjęs ir tebepopuliarėjantis. Manau, jis, kaip socialdemokratų lyderis, paskui save gana stipriai tempia visą socialdemokratų partiją, o kitiems lieka tik tiek, kiek lieka", - Eltai sakė politologas.
A. Lukošaičio nuomone, paskutinis Premjero žingsnis, galėjęs pridėti socialdemokratams papildomų politinių dividendų, - aiškus atsakymas dėl galimybės kandidatuoti į Prezidento postą.
"Jis aiškiai pasakė savo nuomonę, nesiblaškė, šituo klausimu buvo ir yra ramus, ir leido šitai aiškiai suprasti žmonėms. Tai, kad jis nedemonstravo nereikalingų ambicijų siekdamas valdžios, postų, portfelių, žmonėms, manau, irgi patiko", - dėstė politikos mokslų ekspertas.
Tuo pačiu A. Lukošaitis neatmetė, kad žmonės tyčia ar nesąmoningai siedami Premjerą su jo partija, o šią - su ekonomine padėtimi šalyje, socialdemokratus simpatijomis apdovanojo dėl gerėjančios Lietuvos ūkio situacijos.
Kalbėdamas apie kitas koalicijos partneres, kurias socialdemokratai nustelbia kone trigubai ar - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atveju - praktiškai nepalyginamai, politologas turėjo skirtingų pastebėjimų.
"Apie kitus koalicijos partnerius kalbėti yra gana sudėtinga, pirmiausiai kalbu apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jos, kaip koalicijos partnerės, atžvilgiu daugumos Lietuvos žmonių nuomonė yra vieningai neigiama", - sakė jis. "Tačiau nepasakyčiau, kad nematomas, nepastebimas yra vienas partijos Tvarka ir teisingumas lyderių Valentinas Mazuronis - jis aktyviai reiškiasi, yra pastebimas ir nemažai nuveikęs", - komentavo A. Lukošaitis.
Tuo metu modeliuoti reitingus iššvaisčiusios Darbo partijos galimybių vėl prilygti socialdemokratams politologas nepanoro. A. Lukošaičio teigimu, šiuo metu egzistuoja žymiai daugiau veiksnių, tempiančių šios partijos žinomumą, matomumą ir populiarumą žemyn negu atvirkščiai.
"Pirmiausia problemos susijusios su partijos lyderiu ir viskuo, kas susiję su šia situacija. Šitokioje organizacijoje kilus tam tikroms problemoms, susijusioms su partijos lyderiu, sudėtinga iš karto atsirasti, išaugti kitiems, galintiems jį pakeisti. Be to, kalbant apie Darbo partijos bylą, girdimas labai stiprus teisėsaugos balsas, tam daug dėmesio skiria žiniasklaida, tam tikrą spaudimą viešajai opinijai susiformuoti jaučiame ir iš aukščiausių tribūnų", - teigė ekspertas.
Prašomas įvertinti opozicijos veiklą ir sugebėjimus, politologas neišskyrė kažkokių ypatingų problemų - anot jo, konservatorių ir liberalų dominuojama opozicija veikia sklandžiai ir stabiliai.
"Žinant patirtis iš ankstesnių laikų, opozicija yra pakankamai konsoliduota, pakankamai vieninga, opozicijos pozicijos svarbiausiais klausimais yra pakankamai artikuliuotos. Be abejo, visos šitos opozicinės pozicijos sukasi apie konservatorius ir liberalus, kitos partijos yra labiau fragmentiškos ir marginalizuotos. Manau, kad opozicijos išaiškinimų, signalų visuomenei apie svarbiausius politinius įvykius, problemas, klausimus, kurie yra karštojoje ar vėsesnėje darbotvarkėje, tikrai pakanka. Kritikos dėl valdančiosios daugumos, dėl oficialiosios politikos iš opozicijos pusės, manau, taip pat pakanka", - dėstė A. Lukošaitis.
Vasario mėnesį po 2 proc. suaugusių šalies gyventojų balsų taip pat pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. 1 proc. rinkėjų balsų baigiantis vasariui būtų sulaukusi partija "Jaunoji Lietuva".
Liberalų ir centro sąjungą, "Drąsos kelią" ir Artūro Zuoko vadovaujamą partiją "Sąjunga Taip" palaikė mažiau nei 1 proc. apklaustųjų. Kitas partijas palaikė mažiau nei po pusę procento apklaustų gyventojų.
Respondentų, neketinančių dalyvauti rinkimuose arba nenusprendusių, už ką balsuoti, dalis ir toliau siekė maždaug ketvirtadalį - vasarį ji sudarė 26 proc.
