Kaip sudrausminti itin suįžūlėjusius, turistus ir miestiečius šiurpinančius elgetas Klaipėdos senamiestyje svarstyti pradėta pernai spalį. Viešose vietose jie ne tik prašo išmaldos, bet ir atlikinėja gamtinius reikalus, prausiasi miesto fontanuose.
Kelis mėnesius socialiniai darbuotojai ir pareigūnai vykdė reidus, siekdami suskaičiuoti gatvėje gyvenančius benamius bei pabandyti juos grąžinti į normalų gyvenimą. Surasta apie pusšimtis vargetų, dokumentus turėjo vos apie pusė iš jų, tačiau susitvarkyti juos, o po to gauti maitinimą labdaros valgykloje, ar kitokią socialinę paramą panoro vos penki. Nepaisant tokių rezultatų reidus žadama tęsti.
„Saugoti ne tik tuos žmones, kurie yra gatvėj ir nori taip gyvent, bet ir apsaugotii visuomenę, kuri gyvena šalia tokių žmonių ir galbūt jai irgi reikia pagalbos, kad neišnešiotų aktyvią, atvirą tuberkuliozės formą, kad neužkrėstų“, – Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.
Elgetauti nedraudžia jokie įstatymai. Pakeitus uostamiesčio tvarkymo ir švaros taisykles ir uždraudus elgetauti senamiestyje, o visame mieste duoti išmaldą pinigais, atsirastų pagrindas benamius vaikyti ir bausti. Tačiau greito efekto nesitikima.
„Tie, kurie sėdi ir prašo išmaldos – labai sunku ką nors iš jų išieškoti, nes jie nelabai turi pajamų, bet jei visuomenė supras ir neduos jiems pinigėlių, o pasiūlys kažką kito – tai čia gal tada ir bus nauda“, – svarstė Klaipėdos policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.
„Duodami pinigus benamiui mes skatiname jį gerti“, – sakė „Išganymo armijos“ savanoris Olegas Riutkenenas.
Pasak policijos, net jei pavyktų išguiti elgetaujančius benamius iš senamiesčio, jie niekur nedingtų – persikeltų į kitus miesto rajonus.
