aA
Neapsikentusi sutuoktinio neištikimybės ir užmegzto romano su kita moterimi, viena Vilniaus rajono gyventoja dar nesėkmingai bandė išsaugoti šeimą, tačiau dėl to tik nukentėjo – buvo sumušta. Nuo įsiutusio vyriškio kliuvo ir nepilnametei dukrai, ir jo uošvei.
Smurtas šeimoje: bandymas „Skype“ pabendrauti su vyro meiluže vos nesibaigė tragiškai
© Shutterstock nuotr.

„Tai – visiškas melas, žmona jau seniai norėjo manimi atsikratyti, su savo motina jos ne kartą stengėsi sukelti konfliktines situacijas ir taip mane išvaryti iš namų“, – nesutikdamas su prokurorų pateiktais kaltinimais teisinosi vyras.

Vilniaus apygardos teismas su tokia vyro pozicija nesutiko ir jį pripažino kaltu trijuose epizoduose dėl fizinio smurto panaudojimo ir už tai jam skyrė metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Per šį laikotarpį nuteistasis nuo 22 iki 6 val. turės būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, be to, teismas jam uždraudė įgyti, turėti bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Teisėjai taip pat nutarė, kad prieš sutuoktinę ir jos motiną smurtavęs vyras joms privalės sumokėti po tūkstantį litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuteisto vyro vardo ir pavardės negalima skelbti, nes taip bus galima atpažinti smurtą patyrusią moterį ir jos nepilnametę dukrą – jos, pasak teismo, ir taip jau prisikentėjo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad viename Vilniaus rajono miestelyje gyvenantis vyras savo žmoną sumušė du kartus, dar po kartą nuo jo nukentėjo uošvė ir nepilnametė dukra.

Teisme apklausta nukentėjusiąja pripažinta kaltinamojo žmona neslėpė, jog jos ir sutuoktinio santykiai yra blogi.

„Jis turi kitą moterį, o mano ir dukros atžvilgiu nuolat naudoja psichologinį smurtą“, – sakė moteris. Ji pasakojo, kad dar 2012-ųjų spalio 31-osios vakarą, apie 18 val., jos sutuoktinis gulėjo savo kambaryje lovoje ir internetine programa „Skype“ bendravo su savo meiluže.

„Netoliese buvo mūsų nepilnametė dukra, kuri viską girdėjo, todėl priėjau prie vyro, atsisėdau šalia ir pasakiau, kad norėčiau pabendrauti trise“, – konflikto pradžią prisiminė moteris.

Anot jos, dėl tokių žodžių vyras labai supyko ir pradėjo ją varyti iš kambario, tris kartus smogė kumščiu.

„Supratau, kad jis vėl savęs nevaldo, todėl išbėgusi iš kambario paskambinau pagalbos telefonu 112, o jis tai išgirdęs, pasiėmė savo daiktus, nešiojamą kompiuterį ir pabėgo iš namų“, – sakė ji.

Po šio įvykio smurtavusiam vyrui buvo uždrausta gyventi su šeima, tačiau kai tik šis terminas pasibaigė, jis grįžo į namus ir vėl ėmė smurtauti.

Kaip teisme pasakojo nepilnametė nuteistojo dukra, ji neįsileido į namus grįžusio tėvo – bijojo.

„Bijojau, bet jis sugadino durų spyną ir taip pateko į namus, – sakė mergaitė. – Vakare, kai su mama jau gulėjome lovoje ir žiūrėjome televizorių, į kambarį įėjo tėtis ir griuvo ant mūsų – mamai trenkė į krūtinę, paskui pradėjo vartytis ir vartydamasis koja spyrė man, taip nuspirdamas nuo lovos“.

Mergaitės teigimu, įsiutęs tėvas jas abi iškeikė necenzūriniais žodžiais.

Į šį konfliktą vėl buvo priversta įsikišti policija, o po dviejų dienų kaltinamasis panaudojo smurtą ir prieš savo uošvienę – atėjęs į jos namus paprašė atrakinti garažą, iš kurio norėjo pasiimti jam priklausančius daiktus. Kai garažas buvo atrakintas, vyras esą ėmė mėtyti įvairius daiktus, o kai buvo sudrausmintas, uošvienei kartą trenkė pagaliu per ranką.

Iš karto po šio įvykio vyras vėl pakliuvo už grotų – policijos pareigūnai nurodė, kad vyriškis sulaikymo metu bandė priešintis.

Nors bylą nagrinėjant teisme smurtavęs vyras neigė jam pateiktus kaltinimus, tačiau jo kaltė buvo įrodyta nukentėjusiųjų pasakojimais.

Pasak teisėjų, nuteistojo sutuoktinės ir dukros pasakojimai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus, jie sutapo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos siekia kaltinamąjį apkalbėti. Be to, sužalojimus patvirtino medikai.

Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo daugiau kaip 8 tūkst. moterų ir tūkstantis vyrų, nors iškvietimų policija gavo dvigubai daugiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.