aA
Žiemos olimpiada Sočyje jau čia pat, o įtampa aplink ją auga. Neturiu galvoje beprecedenčių saugumo priemonių, „juodųjų našlių“ grėsmės, įvairių pasaulio lyderių atsisakymo dalyvauti žaidynių atidaryme, nors tai irgi demonstruoja, kad šių metų Sočis bus panašus į 1936 m. Berlyną.
Česlovas Iškauskas
Česlovas Iškauskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Čia šiek tiek nukrypsiu į prieškarinius laikus. Kaip prieš trejus metus savaitraštyje „Veidas“ rašė istorikas Petras Stankeras, ruošdamasis olimpinėms žaidynėms Adolfas Hitleris atsisakė ir savo arijų išskirtinumo teorijos, ir antižydiškos kampanijos. Norėdamas pasaulį nustebinti Trečiojo Reicho laimėjimais, įrodyti, kad Vokietija gali surengti nešališkas varžybas, fiureris iš parduotuvių, viešbučių, aludžių įsakė išimti prieš žydus nukreiptus užrašus, nutraukti pjudymus prieš juos, žinoma, laikinai.

Beje, Lietuvos Vyriausybei nesuteikus tinkamos finansinės paramos, 1936 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse vieninteliai iš Baltijos šalių mūsų šalies sportininkai nedalyvavo. Tuometinės SSRS atletų jose taip pat nebuvo, bet tai lėmė kitos priežastys. Liepą buvo surengta alternatyvi vadinamoji „Liaudies olimpiada“ Barselonoje, tačiau jau pirmąją žaidynių dieną liepos 19-ąją maištu prasidėjo Ispanijos pilietinis karas, ir olimpiada žlugo, o dalis atvykusių turistų ir sportininkų buvo įtraukti į karo sūkurį...

Simboliniu Trečiojo Reicho olimpinės rinktinės žydu tapo geriausias prieškario ledo ritulininkas, Vokietijos ledo ritulio rinktinės kapitonas Rudi Ballas. Fiureris tuomet dar paisė tarptautinės nuomonės, ypač JAV kritikos, dėl represijų prieš žydus, romus ir homoseksualus. Taigi, kiekvienas galėjo įsitikinti, kad žydai Vokietijoje, net ir valdant A. Hitleriui, neva turi lygiai tokias pat teises bei galimybes, kaip ir arijai. Kad R. Ballas buvo vienintelis žydas, atstovavęs Vokietijai žiemos olimpinėse žaidynėse, vokiečiai niekada neminėjo. Tuo metu jis gyveno fašistinėje Italijoje ir sutiko dalyvauti jose su sąlyga, kad po žaidynių uždarymo jam kartu su tėvais bus leista išvažiuoti iš Vokietijos.

Nors rasistiniai antižydiški šūkiai iš Berlyno buvo pašalinti, prieš vasaros olimpines žaidynes 1936-ųjų liepos 16 d. apie 800 romų buvo suimti ir prižiūrint policijai patalpinti specialiame Marcano lageryje netoli reicho sostinės. Be to nacistų valdžia pasirūpino, kad niekas nesužinotų apie bausmes, kurios buvo taikomos pagal fiurerio palaimintus prieš homoseksualus nukreiptus įstatymus.
Česlovas Iškauskas

A. Hitlerį taip įkvėpė 1936 m. žaidynių sėkmė (iš tiesų, joje jokių rasistinių incidentų nebuvo, o Vokietija pagal pelnytų medalių skaičių aiškiai pirmavo), kad jis nusprendė greitai ją pakartoti. Jis norėjo, kad ateityje visos olimpinės žaidynės vyktų Vokietijoje, todėl nacių architektui Albertui Speerui liepė suprojektuoti didžiulį stadioną. Milžiniškas 400 tūkst. vietų stadionas iki 1944 m. turėjo būti pastatytas Niurnberge.

Tačiau aistra varžytis karo fronte nulėmė tolesnius sportinius fiurerio planus. TOK pasirinktame Garmiše-Partenkirchene 1940 m. žiemos olimpinės žaidynės surengtos nebuvo, nes, 1939-aisiais Vokietijai pradėjus Antrąjį pasaulinį karą, jos atšauktos. Dėl karo buvo atšauktos ir 1944 m. žaidynės, turėjusios vykti Italijoje, Kortinoje d’Ampece. Kita olimpiada buvo surengta jau po karo – 1948 m. Londone, o Vokietijoje olimpinės žaidynės vėl įvyko tik 1972 m. – Miunchene.

Mes toli nuo ketinimų tiesmukai lyginti 1936-ųjų Berlyną (Vokietijoje tais metais vyko dvejos olimpinės žaidynės – XI-osios vasaros ir IV-osios žiemos) ir 2014-ųjų Sočį, bet štai teisininkas Jurijus Štamovas radijo „Echo Moskvy“ portale pašaipiai tvirtina, kad panašumų tarp Vladimiro Putino ir A. Hitlerio politikos yra. „Holokausto enciklopedijoje“ galima perskaityti, kad, nors rasistiniai antižydiški šūkiai iš Berlyno buvo pašalinti, prieš vasaros olimpines žaidynes 1936-ųjų liepos 16 d. apie 800 romų buvo suimti ir prižiūrint policijai patalpinti specialiame Marcano lageryje netoli reicho sostinės. Be to nacistų valdžia pasirūpino, kad niekas nesužinotų apie bausmes, kurios buvo taikomos pagal fiurerio palaimintus prieš homoseksualus nukreiptus įstatymus.

Taigi, XI olimpinės žaidynės vyko Berlyne. A. Hitlerio politika, žydų persekiojimas tuo metu jau buvo pastebėti pasaulyje. Būta rimtų raginimų perkelti olimpiadą iš Vokietijos į kurią nors kitą šalį, tačiau A. Hitleris padarė viską, kad žaidynės vyktų būtent Berlyne. Čia atvykęs Pierre‘as de Coubertinas buvo sužavėtas puikiai sutvarkytais olimpiniais objektais ir tuo, kiek daug Vokietija investavo į olimpiadą. Žaidynės praėjo sėkmingai. Be abejo, nacius erzino „antrarūšių“, jų supratimu, rasių atstovų laimėjimai. Antai, juodaodis amerikietis Jesse Owensas olimpiadoje laimėjo keturis aukso medalius. A. Hitleris, išgirdęs apie tai, skėstelėjo rankomis, tačiau netrukus ėmė ploti. Ilgai sklandė legenda, esą nacių lyderis atsisakė juodaodžiui sportininkui paspausti ranką, tačiau iš tiesų protokolas to ir nenumatė.

Daugelį gąsdina negirdėtos saugumo priemonės ir teroro grėsmė, tačiau V. Putinas, prieš pusmetį uždėjęs apynasrį homoseksualams, maloniai į savo glėbį priima visą pasaulio gėjų ir lesbiečių grietinėlę.
Česlovas Iškauskas

Beje, žydų kilmės vokiečių akademikas Lotharas Machtanas savo knygoje „Nematomas Hitleris“ („The Hidden Hitler“) tvirtina radęs neginčijamų įrodymų, kad A. Hitleris buvo gėjus (mes apie tai DELFI rašėme 2009 m.). Knygoje minimi jo santykiai 1915 m. su kartu armijoje tarnavusiu Ernstu Schmidtu. Joje akademikas teigia, kad A. Hitleris ir vėliau turėjo homoseksualių polinkių, bet buvo priverstas tai slėpti, nes tai būtų sugadinę jo reputaciją kovoje dėl valdžios.

Šiuos jo polinkius 1937 m. pastebėjo ir garsus šveicarų psichologas Carlas Jungas. Slėpdamas savo jaunystės polinkius, jis persekiojo homoseksualistus, įsakydavo juos naikinti. Nepagailėjo net „rudmarškinių“ vado, homoseksualisto Ernsto Rohmo. Paskui akademikas daro prielaidą, kad dėl susiformavusios impotencijos A. Hitleris jautė didžiulę neapykantą homoseksualams, žydams, čigonams ir kitoms tautinėms bei seksualinėms mažumoms, kurios, Hitlerio manymu, nebuvo vertos arijų rasės vardo.

J. Štamovas ironizuoja, kad vis dėlto skirtumų tarp dviejų olimpiadų yra: šių metų jų šeimininkas nenešioja ūselių virš viršutinės lūpos, kalba vokiškai be austriško akcento ir neišmeta rankos į priekį, sveikindamasis su partiečiais... Visa kita – nuožmus kaukazietiško gymio asmenų persekiojimas olimpiadoje ir pietiniuose Rusijos rajonuose, ypač įtartinų moterų – galimai juodųjų našlių išaiškinimas – tarsi ir atitinka nacių įvestas priemones. Žinoma, ir Rusijos vadovo netoleravimas kitokios lytinės orientacijos...

DELFI prieš pusmetį esame rašę, kad V. Putinas nemėgsta gėjų. Tada pastebėjome, kad Rusijoje vis labiau galvas keliantys gėjai atsimušė į storą Kremliaus sieną: birželį V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį drausti homoseksualumo propagandą, ypač tarp vaikų ir nepilnamečių.

2013 m. sausį Dūma jau pirmuoju skaitymu (iš 390 balsavusiųjų vos vienas pasisakė prieš) pritarė įstatymo projektui, kuris už homoseksualumo propagandą tarp vaikų numato didžiules baudas – iki 25 tūkst. eurų juridiniams asmenims. Taip pat uždrausta tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti. Šis projektas parlamentui buvo pateiktas Novosibirsko srities deputatų iniciatyva, o iki tol visa apimtimi jau veikė Sankt Peterburge, Archangelske, Kostromos, Riazanės srityse.

Artėjant pasaulio lengvosios atletikos čempionatui Maskvoje rugpjūčio 10 -18 d., Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Jacques'as Rogge'as, pareiškė, kad Rusija privalo paaiškinti, kaip įgyvendins savo prieštaringai vertinamą įstatymą prieš gėjų propagandą ir kaip tai paveiks Sočyje įvyksiančią žiemos olimpiadą. Komitetui 12 metų vadovavęs ir rugsėjį atsistatydinęs J. Rogge‘as pabrėžė, jog „Olimpinė chartija sako, kad sportas yra žmogaus teisė ir turėtų būti prieinamas visiems nepriklausomai nuo rasės, lyties ar lytinės orientacijos, – nurodė J.Rogge'as. – Pačios žaidynės turėtų būti atviros visiems, be diskriminacijos“. Bet tuomet garas buvo nuleistas, tvirtinant, kad kaltas įstatymo vertimas į anglų kalbą, o Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko garantavo, kad „visi sportininkai ir organizacijos turėtų atsipalaiduoti, jų teisės bus apsaugotos...“

Artėjant Sočio olimpinėms žaidynėms, pats V. Putinas paskubėjo paskelbti, kad jo santykiais su gėjais draugiški. Interviu BBC, kurį jis davė po slidinėjimo Sočyje, prezidentas akcentavo, kad Rusijoje priimtas įstatymas, draudžiantis homoseksualumo propagandą, o ne persekiojantis netradicinės orientacijos žmones. Jis visų orientacijų sportininkus ir svečius pakvietė į Sočio olimpiadą. „Man nesvarbu, kokios seksualinės orientacijos žmogus. Aš pats palaikau santykius su kai kuriais iš jų, ir mūsų santykiai gana draugiški, – atviravo Rusijos vadovas ir po pauzės pridūrė: - Tik tegul jie palieka ramybėje vaikus...“

Taigi, gėjams ir lesbietėms į Sočį vartai atkelti. Tuo metu, kai į olimpiadą atsisakė vykti Vokietijos, JAV, Prancūzijos vadovai, Didžiosios Britanijos premjeras, Lietuvos prezidentė ir kiti pasaulio šalių lyderiai, Vašingtonas pareiškė, kad tarp gausioje Amerikos sportinės delegacijoje bus keturios viešai pasiskelbusios netradicinę orientaciją sportininkės. Vienas iš delegacijos narių, 1988 m. žaidinių olimpinis dailiojo čiuožimo čempionas Brianas Boytano, tik patekęs į delegaciją pareiškė apie savo netradicinę orientaciją. Jis dalyvausiąs žaidynių atidarymo ceremonijoje protesto V. Putino antigėjiškiems įstatymams vardan. Pernai apie 340 tūkst. amerikiečių pasirašė protesto peticiją, raginančią B. Obamą boikotuoti olimpines Sočio žaidynes.

Taigi, Kremlius aiškiai nuolaidžiauja politikos ir sporto pasauliui, kad galėtų pasigirti naujais žiemos olimpinių žaidynių dalyvavimo rekordais. Nors daugelį gąsdina negirdėtos saugumo priemonės ir teroro grėsmė, tačiau V. Putinas, prieš pusmetį uždėjęs apynasrį homoseksualams, maloniai į savo glėbį priima visą pasaulio gėjų ir lesbiečių grietinėlę.

Lietuva į Sočį siunčia 24 žmogaus delegaciją, iš jų 9 sportininkus. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė patikino, kad galimybė boikotuoti šias žiemos olimpines žaidynes net nebuvo svarstoma. Ji kritikavo tuos, kurie bando kalbėti apie boikotą, norėdami užsidirbti politinių balų.

Atrodo, V. Putinas, laviruojantis tarp fiureriškų draudimų ir žmogaus teisių pažeidimų bei gudrių reveransų tradicinės visuomenės „atstumtiesiems“, tik sustiprins savo pozicijas Rusijoje ir pasaulyje. Išklausyti tokio virtuoziško elgesio pamokų, pasisemti patyrimo į Sočį vyksta ir Estijos, Lietuvos premjerai bei Latvijos prezidentas. Sėkmės jiems ir, žinoma, sportininkams!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.