Taip yra todėl, kad, kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, mūsų vyrams būdingas itin aukštas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių. Pagal šį rodiklį ES vidurkį viršijame net 4 kartus.
„Vyriškos“ mirties priežastys
Pasak sociologo Daumanto Stumbrio, Demografinių tyrimų instituto informaciniame leidinyje „Demografija ir mes“ pateikusio darbingo amžiaus vyrų mirties priežasčių analizę, ES šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2010 m. buvo vidutiniškai 6 metais trumpesnė nei moterų. Panašūs skirtumai tarp vyrų ir moterų fiksuojami ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse – JAV, Japonijoje skirtumas siekia 7 metus, Kanadoje – 4.
Mokslininkai šį skirtumą sieja su specifinėmis, „vyriškomis“ mirties priežastimis, kurias nulemia žmogaus sukurtos ligos – sveikatos sutrikimai, sukelti tabako ir alkoholio vartojimo, transporto įvykių, smurto. Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse pastaruosius 10 metų išorinės mirties priežastys sudarė nuo 5 iki 10 proc. vyrų mirties priežasčių.
Lietuvos vyrų mirties priežasčių struktūroje išorinės mirties priežastys 2011 m. sudarė 13,5 proc. visų mirties priežasčių, tačiau darbingo amžiaus vyrų grupėje ši dalis daug didesnė: 20-59 m. vyrų grupėje išorinės mirties priežastys sudaro 32 proc., o jaunų vyrų (20-29 m.) - net 69 proc. Tuo tarpu piktybiniai navikai šiose grupėse sudaro atitinkamai 14 ir 18 proc., virškinimo sistemos ligos – 10 ir 3 proc., kraujotakos sistemos ligos – 28 ir 5 proc.
Pagrindinė jaunų vyrų mirties priežastis
Kaip teigia apžvalgos autorius, jau keletą dešimtmečių Lietuvos gyventojų savižudybių rodikliai yra ne tik aukščiausi ES, bet ir vieni aukščiausių pasaulyje. PSO duomenimis, 2010 m. standartizuotas vyrų iki 64 metų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis Lietuvoje buvo daugiau negu 1,5 karto aukštesnis nei Latvijoje ar Estijoje.
Per pastaruosius 10 metų savižudybių rodikliai Lietuvoje sumažėjo daugiau nei pusantro karto, tačiau vis tiek kasmet Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį vyrų. „Per dešimtmetį vyrų savižudybių rodiklio kilimas užfiksuotas tik 2007-2009 m. ekonominio pakilimo laikotarpiu. Vis dėlto mokslininkai nesutaria, ar bendras šalies ekonominio lygio smukimas neigiamai veikia savižudybių rodiklius“, - teigiama apžvalgoje.
Remiantis statistika, didžiausias savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. vyrų, yra vidutinio (40-49 m.) ir vyresnio (50-59 m.) amžiaus vyrų grupėse. Tačiau savižudybė yra dažniausia jaunų vyrų (20-29 m.) mirties priežastis – ji sudaro net 28 proc. visų šio amžiaus vyrų mirties priežasčių.
Alkoholio vartojimas ir avarijos
2010 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje 77 proc. mirusiųjų dėl su alkoholiu susijusių priežasčių buvo vyrai. Pagal šį rodiklį Europos vidurkį lenkiame beveik 3 kartus. Kita vertus, nuo 2008 m. pastebimas mirtingumo dėl alkoholio vartojimo mažėjimas.
Taip pat per pastaruosius keletą metų labai sumažėjo mirtingumas dėl transporto įvykių. Standartizuotas vyrų iki 64 metų mirtingumo dėl šios priežasties rodiklis. 2007 m. buvo registruoti 37 žuvę vyrai, tenkantys 100 tūkst. vyrų, 2010 m. - jau tik 15. Viena iš šio mažėjimo priežasčių, D. Stumbrio manymu, gali būti 2008 m. sugriežtinta atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Vis dėlto Lietuvos mirtingumo rodikliai dėl transporto įvykių tebėra vieni aukščiausių ES, o transporto įvykiai – viena pagrindinių jaunų vyrų mirties priežasčių.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad išorinės mirties priežastys yra didžiausia darbingo amžiaus vyrų mirties priežasčių grupė, o savižudybė – pagrindinė jaunų vyrų mirties priežastis.
Vyrų pradeda mažėti maždaug nuo 30-ties
Taip pat prieš keletą metų daryti tyrimai rodo, kad Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra daugiau kaip 3 metais trumpesnė nei prieš 40 metų. Buvo paskaičiuota, kad ES 100 vyrų tenka 105 moterys. Lietuvoje šis santykis – 100:114.
Nors gamtos taip surėdyta, kad gimsta daugiau berniukų, šis santykis išsilaiko tik maždaug iki 30 metų – kol vyrai nepradeda mirti. Nuo tokio amžiaus Lietuvoje ženkliai daugėja moterų. Švedijoje, pavyzdžiui, santykis vyrų nenaudai ima keistis tik nuo 60-ties metų.
Taigi demografiniai rodikliai byloja, kad maždaug nuo 30-ties metų vyrų mūsų visuomenėje mažėja. Kuo vyresnį tarpsnį tyrinėjame, tuo visuomenė moteriškesnė. Mažiausia vyrų vidutinė gyvenimo trukmė –kaime.
