Baudžiamasis kodeksas papildytas naujais straipsniais, numatančiais atsakomybę ne tik už teroro aktų rengimą ar įvykdymą, bet ir kurstymą, verbavimą teroristinei veiklai, grasinimą teroro aktais ir tokių nusikaltimų finansavimą.
„Detalizuota atsakomybė, ji nebebus tokia apibendrinta kaip buvo iki šiol“, - BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas.
Pasak šio komiteto pirmininko Artūro Paulausko, iki šiol Baudžiamajame kodekse buvo dvi nusikalstamos veikos, susijusios su terorizmu - teroro aktas ir terorizmo kurstymas. Dabar be šių dar atsiras penkios.
„Jeigu anksčiau būdavo taikoma atsakomybė už bendrininkavimą, dabar kiekviena veika gavo po atskirą straipsnį“, - BNS aiškino A.Paulausko.
Pataisos, parengtos dar praėjusios kadencijos Seime, taip pat suderintas su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais.
Pagal Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis kenksmingomis medžiagomis, preparatais ar mikroorganizmais ginkluotos organizuotos teroristinės grupės veikloje bus baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Už šaunamojo ar cheminio ginklo, sprogmenų įsigijimą, laikymą, gabenimą teroristiniais tikslais numatyta atsakomybė iki aštuonerių metų kalėjimo, už sunkų sveikatos sutrikdymą teroristiniais tikslais - nuo trejų iki penkiolikos metų, už nužudymą - nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Sugriežtinta atsakomybė už teroristinių nusikaltimų kurstymą. Vietoj maksimalios trejų metų laisvės atėmimo bausmės dabar numatyti ketveri metai kalėjimo.
Be to, Baudžiamajame kodekse atsirado nauji straipsniai dėl verbavimo teroristinei veiklai ir grasinimų ja.
Tas, kas verbavo kitą asmenį padaryti teroristinį nusikaltimą ar dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje, bus baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Tas, kas grasino padaryti teroristinį nusikaltimą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bus baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Seimui papildžius Baudžiamąjį kodeksą atsakomybė numatyta ir už teroristinės veiklos finansavimą bei rėmimą. Už tai gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Teroristinių išpuolių rengėjai bus baudžiami laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Visais atvejais atsakomybė numatyta ir juridiniams asmenims.
A. Paulauskas taip pat siūlo suteikti Valstybės saugumo departamentui (VSD) daugiau įrankių kovoti su terorizmu. Jis pateikė Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kad VSD, kovodamas su terorizmu, galėtų naudoti kriminalinės žvalgybos metodus. Šiuo metu jis tokius įrankius turi tik tirdamas šnipinėjimą.
„Susidarė situacija, kad už kovą su terorizmu liko atsakinga policija. VSD lyg ir nebeturi įrankių atlikti tokiems tyrimams, - BNS sakė Seimo komiteto vadovas. - Noriu jiems suteikti galimybę tirti tuos nusikaltimus, naudojant kriminalinės žvalgybos metodus“.
Politikas pabrėžė nesiūląs VSD grąžinti ikiteisminio tyrimo institucijos statusą.
Toliau A. Paulausko projektą nagrinės Seimo komitetai.
