Kad toks sprendimas būtų sušvelnintas, mano pasiūlymas – Vyriausybės nutarimu padengti tas sąnaudas, joms skirtas lėšas paverčiant akcijomis. Tokią pačią nuostatą siūlau ir visiems skirstomiesiems tinklams. Tai taip pat pagerintų terminalo ir kitų skirstomųjų tinklų darbo viešumą ir efektyvumą.
Tuomet vartotojai galėtų tapti SGD terminalo bendrovės dalininkais ir taip iš dalies finansuoti savo pačių mokamą kainą už asmeniškai suvartotas dujas. Vartotojai, kaip akcininkai, galėtų geriau ginti ir užtikrinti savo interesus, atsirastų aiški bendrovės atskaitomybė savo akcininkams, t.y., vartotojams.
Juk SGD terminalą Lietuva stato tam, kad taptų energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, kurios „Gazprom“ dabar yra praktiškai vienintelis gamtinių dujų tiekėjas į Lietuvą, ir dėl to Lietuvos vartotojai už dujas moka žymiai brangiau nei vokiečiai, lenkai ar estai.
Vis dėlto, nei SGD terminalas, nei energetinė nepriklausomybė apskritai neturi tapti našta Lietuvos žmonėms. Asmeniškai esu įsitikinęs, kad ne žmonės turi tarnauti energetinei nepriklausomybei, o energetinė nepriklausomybė turi pasitarnauti žmonių gerovei.
Dabar Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, SGD terminalo (jo infrastruktūros ir jungties) įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, reikalingos SGD terminalo veiklai užtikrinti, yra įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kurią surenka, administruoja ir SGD terminalo bendrovei išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Taigi, už tai turės susimokėti eilinis Lietuvos vartotojas.
Mano pasiūlymas konkrečiai remiasi idėja, kad sumokėtos papildomos dedamosios lėšos, kuriomis yra dengiamos SGD terminalo įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos, galėtų būti konvertuojamos į SGD terminalo bendrovės akcijas. Jos būtų išleidžiamos, padidinant SGD bendrovės įstatinį kapitalą, įskaitant jas kaip asmenų akcijų emisijos kainos apmokėjimą, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tokio pasiūlymo sąlyga – valstybei turėtų priklausyti ne mažiau kaip 2/3 balsų SGD terminalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kontragumentas, kad papildomų dedamųjų lėšų konvertavimas į akcijas tik dar labiau pakeltų dujų kainą vartotojams, yra laužtas iš piršto, nes ta dedamoji dalis, kurią mokės vartotojai, yra ir taip įskaičiuota į dujų kainą. Mano Seime pasiūlytas variantas per akcijas – galimybė palengvinti vartotojų naštą.
Belieka tik apgailestauti, kad mano pasiūlytas įstatymo projektas dėl SGD terminalo įstatymo pakeitimo šiai dienai nesulaukė reikiamo palaikymo...
