Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ jis taip pat teigė, jog nėra tyrimų, kurie vienareikšmiškai leistų teigti, kad verslo paramos atsisakymas savaime padidina partijų veiklos skaidrumą.
„Jeigu verslas turėjo kokių nors interesų ir norėjo paveikti politikus, nejaugi uždraudus remti partijas šis noras praėjo per naktį? Dažnai pamirštame, kad šioje vietoje daug kas priklauso ne tik nuo verslininkų noro daryti įtaką, bet ir nuo politikų. Man regis, mūsų politikai per mažai dėmesio skiria savo atskaitingumui. Dažnai siūloma tobulinti įstatymus. Nejaugi reikia laukti įstatymų pakeitimų tam, kad galėtumei pradėti viešai deklaruoti susitikimus su visais interesantais? Kol kas tokių iniciatyvų nemačiau, nors teisės aktų pakeitimų tam, kad tai būtų galima daryti socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėje, nereikia“, - dėstė jis.
S. Muravjovo teigimu, pasiklausius politikų retorikos susidaro įspūdis, kad ministerijas jie renkasi ne pagal partijos ekspertines galimybes, bet pagal Europos Sąjungos administruojamų pinigų sumas ir tai, kiek galios galima turėti vienoje ar kitoje institucijoje.
„Tai turėtų kelti nemažai klausimų. Pirmiausia, kodėl politikams tai svarbu? Ar nėra taip, kad politikai iš tiesų nori gauti priėjimą prie viešųjų finansų tam, kad tie pinigai galėtų būti panaudojami konkrečioms interesų grupėms, o ne visiems piliečiams? XXI amžiuje esant dabartinėms technologijoms galėtume turėti išskirtinį atskaitingumą“, - svarstė jis.
Paklaustas, ar sutiktų su prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo teiginiu, jog kovoje su korupcija neliko neliečiamųjų, TILS vadovas, be kita ko, pažymėjo problemiškiausiose srityse nematantis esminės pažangos.
„Paprastam žmogui atrodo, kad neliečiamųjų vis dar yra labai daug. Gyventojai aiškiai kalba apie tai, kad žmonės, kurie veikia korumpuotai, neatskaitingai ar net nusikalsta, dažnai sugeba išvengti bausmės (...). Gerai, kad tokie aukšti pareigūnai, kaip prezidentė D.Grybauskaitė, apie tai garsiai kalba. Būtų gerai, kad ir kiti politikai kalbėtų. Tačiau turime suvokti, kad vien tokio dėmesio šiai problemai spręsti nepakanka. Puikiai suprantame, kad Generalinė prokuratūra, STT ir kitos stebėsenos institucijos turi nedaug pajėgumų. Korupcijos požiūriu problemiškiausiose srityse esminės pažangos ir atsakingų asmenų pastangų kol kas nematyti“, - dėstė S. Muravjovas.
