aA
Panaikindamas "Drąsos kelio" frakcijai atstovaujančios Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę Seimas pademonstravo turįs sveiko proto, mano politologas, Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algis Krupavičius.
Neringa Venckienė
Neringa Venckienė
© DELFI / Tomas Vinickas

N. Venckienė - jau ketvirtoji šios kadencijos parlamento narė, netekusi teisinio imuniteto.

"Aš manau, kad Seimas tokiu sprendimu demonstruoja sveiką protą. Bylos, kurios iškeliamos politikams, pirmiausia yra teismų sprendimų reikalas. Seimas arba kita politinė institucija neturi pakeisti teismų ir kitų teisminių instancijų. Kiekviena institucija demokratinėje valstybėje turi dirbti savo darbą - Seimas - leisti įstatymus, Prezidentė ir Vyriausybė - įgyvendinti politiką, o teisminė valdžia - užtikrinti teisingumą", - naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.

A. Krupavičius vertinimu, šiuo atveju, kadangi kalbama apie teisingumo užtikrinimą, teisminius procesus, vienintelė įgaliota institucija, pagal Konstituciją galinti spręsti šiuos klausimus, yra teismas.

Kita vertus, pašnekovas siūlė sugrįžti prie jau anksčiau vykusios diskusijos, jog galbūt apskritai teisinės neliečiamybės panaikinimas politikams galėtų būti paprastesnis. Šiuo metu teisinės neliečiamybės panaikinimo procesas yra ilgai trunkantis.

Prof. dr. Algis Krupavičius
Prof. dr. Algis Krupavičius
© A.Koroliovo nuotr.

"Ateityje galbūt tokie klausimai galėtų būti sprendžiami supaprastintai, kai situacija aiški ir kai savo darbą turi daryti ne politinės, o būtent teisminės institucijos", - buvo įsitikinęs A. Krupavičius.

Paprašytas patikslinti, kaip tai galėtų būti daroma, politikos apžvalgininkas teigė, jog tai daugiau teisininkų klausimas, jie ir turėtų siūlyti, kaip tai daryti.

"Kai yra iškeliamos bylos politikams, kai prokurorai su pakankamais įrodymais kreipiasi į teismą, tai komisijos neturėtų dirbti daug mėnesių, svarstyti ir ilgai diskutuoti, bet sprendimai, matyt, turėtų būti priimami operatyviai ir nešvaistant laiko. Prisiminkime Darbo partijos istoriją, kai byla tęsiasi daugelį metų ir kiekvieną kartą kreipiamasi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės naikinimo. Šiuo atveju N. Venckienė irgi jau buvo kelis kartus netekusi teisinės neliečiamybės. Tai tokiu atveju, matyt, procedūros turėtų būti labai paprastos: jeigu yra precedentas, naujų aplinkybių nėra atsiradę, tai automatiškai turėtų būti naikinama teisinė neliečiamybė ir teisinės institucijos turėtų pradėti dirbti savo darbus", - įžvalgomis dalijosi Kauno technologijos universiteto profesorius.

Pasiteiravus, kaip toliau prognozuoja šios istorijos baigtį, ar N. Venckienė bus nuteista, A. Krupavičius konkrečiai neatsakė, tačiau konstatavo, kad jau politikės atžvilgiu įvykusių teismų sprendimai jai buvę nepalankūs.

"Tikimybė, kad nauji teismų sprendimai jai nebus palankūs, irgi yra pakankamai didelė", - sakė A. Krupavičius.

N. Venckienė tapo ketvirtąja naujos kadencijos Seimo nare, kuriai panaikinta teisinė neliečiamybė. Prieš tai neliečiamybės neteko vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje teisiami "darbiečiai" Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė.

Pasak politologo, Lietuva teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimu nesiskiria nuo į ją panašių valstybių, tokių atvejų pasitaiko ir gilesnės demokratijos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Lietuvoje tokios procedūros, politologo nuomone, taikomos šiek tiek dažniau negu ilgesnes demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse.

"Plakti save rykštėmis ir sakyti, kad esame patys blogiausi ir didžiausi nelaimėliai, irgi nereikėtų", - teigė pašnekovas ir pridūrė, kad Lietuvoje, ypač viešojoje erdvėje, skiriama per daug dėmesio tokioms temoms. Esą kitose šalyse tokio ažiotažo nėra.

Pati N. Venckienė plenariniame posėdyje, kur buvo sprendžiama dėl jos teisinės neliečiamybės, nedalyvavo. Ji įgaliojo Seimo narį Joną Varkalą jos vardu perskaityti pranešimą. Šią aplinkybę politologas įvertino kaip gynybinę.

"Kadangi J. Varkala negalėjo paaiškinti, kodėl N. Venckienė nedalyvauja, tai jau simptomas ir požymis, kad tai buvo tam tikras gynybinis veiksmas. Juolab kad gal buvo tikimasi, jog nesant pačios Seimo narės dalis parlamento narių suabejos balsavimo korektiškumu. O šiaip N. Venckienė mėnesiais neatvykdavo į apklausas prokuratūrose, visais įmanomais būdais stengdavosi ištęsti teismų procesus. Tokie veiksmai yra jos veikimo stilius. Tai irgi akivaizdu", - neabejojo politologas A. Krupavičius.

ELTA primena, kad antradienį už Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininko Vytauto Saulio pateiktą Seimui rezoliucijos projektą "Dėl sutikimo Seimo narę N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę" balsavo 80 Seimo narių, 23 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė.

Panaikinti Seimo narės N. Venckienės teisinę neliečiamybę parlamento paprašė generalinis prokuroras Darius Valys. Jis paprašė sutikimo leisti patraukti Seimo narę baudžiamojon atsakomybėn, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę.

Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti vaiką jo motinai, 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą; piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką; panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.

Kalbėdama su žurnalistais N. Venckienė kategoriškai paneigė šiuos jai metamus kaltinimus, tvirtindama, kad "viso to nebuvo".

Su N. Venckiene Eltai susisiekti nepavyko.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.