Iš jų lūpų liejosi karingi žodžiai. Vakar minią šlovino kunigas Robertas Grigas, režisierius Vytautas V.Landsbergis, poetas Robertas Keturakis, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Užsidegę R.Grigo idėja, dvidešimt laisvųjų menininkų paskubomis nutarė D.Kedžio rėmėjus apdovanoti už pilietiškumą. Protestuotojai buvo pavadinti Garliavos bendruomene, nors jie sudaro tik mažą dalį šio miestelio gyventojų.
"Už mergaitės gynimą kiekvienam iš jūsų reikia skirti Nobelio premiją", - įžengusi į Kedžių kiemą minią pasveikino disidentė Nijolė Sadūnaitė, aktyviai remianti ne tik dviem žmogžudystėmis įtariamą velionį D.Kedį, bet ir terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę.
"Galima pamanyti, kad apdovanojimas garliaviškiams teikiamas už įstatymų nesilaikymą. Bet gražiausi dalykai Lietuvos istorijoje yra kilę būtent iš įstatymų nevykdymo", - ištarė R.Grigas, su svita užkopęs ant Kedžių valdoje įrengtos scenos.
Minią, kuri pasiryžusi gultis kryžiumi prieš mergaitės grąžinimą L.Stankūnaitei, kunigas palygino su tais lietuviais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą nuo nacių gelbėjo žydus ar kovojo prieš sovietinę santvarką, ir tais amerikiečiais, kurie grūmėsi su rasizmu. Įstatymų nepaisantys Kedžių šalininkai R.Keturakiui - tarsi istorinio Žalgirio mūšio kariai, o kova prieš mergaitės išvežimą jam primena Sąjūdžio laikus.
Režisierius Arūnas Matelis piktinosi kultūros ministro Arūno Gelūno draudimu menininkams Garliavoje koncertuoti ar skaityti eilėraščius – toks žingsnis jam priminė inkvizicijos laikus. "Šiame kieme keistai susipynė vaiko ir visos Lietuvos likimas. Ar atlaikysime?" - minios klausė A.Matelis.
Gatvės mitingą vedęs V.V.Landsbergis vylėsi, kad nuo šiol žmonės ne tik Garliavoje bursis kovoti už teisingumą. Gitarą atsivežęs režisierius padainavo tris senas patriotines dainas ir leido Kedžiams nemokamai rodyti jo sukurtus filmus.
