Šalies vadovai kalba skirtingai
Iš aukščiausių šalies vadovų tik Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, jog buvo žinoma apie tai, kad A.Pocius ir A.Valionis buvo KGB rezervo karininkai.
Žurnalistų paklaustas, ar žinojęs apie tai, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovas A.Valionis buvo įtrauktas į KGB rezervinių karininkų sąrašą, prezidentas V.Adamkus atsakė neigiamai. Po to, jis pridūrė "neprisimenu".
Komentuodamas situaciją penktadienį žurnalistams šalies vadovas sakė, kad “prasidėjo raganų medžioklė”.
Premjeras Algirdas Brazauskas, paklaustas, ar žinojęs, kad jo vadovaujamo Ministrų kabineto narys A.Valionis priklausė KGB rezervui, atsakė neigiamai. Lietuvos televizijai premjeras teigė, kad paviešintus faktus reikia įvertinti labai atsargiai ir jis tą padarys tik turėdamas visą informaciją.
A.Paulauskas: bandoma sukelti įtampą
Seimo vadovas A.Paulauskas mano, kad į viešumą iškilusi žinia nėra priežastis, dėl kurios būtų galima suabejoti šių pareigūnų lojalumu Lietuvos valstybei.
„Jokių abejonių kelti negali nei Antanas Valionis, nei Arvydas Pocius. Prisiminkime 1990-uosius: jie labai aiškiai pasakė, kad eina su nepriklausoma Lietuva, kad yra nepriklausomos Lietuvos piliečiai ir po to savo darbais ne vieną kartą tai įrodė“, - gynė pareigūnus A.Paulauskas.
A.Paulauskas sutinka, kad būtų geriau, jei informacija apie KGB rezervo karininkus būtų paviešinta, tačiau to, pasak jo, įstatymai pareigūnų padaryti neįpareigoja.
„Tai nėra tokia teisinė kategorija, kuri reikalautų ir sukeltų tam tikras pasekmes pranešus. Tačiau aš manau, kad tai yra etinė moralinė kategorija ir jeigu tokie faktai buvo, tai šitie žmonės turi apie buvimą rezervo karininkais pranešti pareigūnams“, - komentavo Seimo vadovas.
Kita vertus, A.Paulauskas mano, jog visada išliks žmonių, turinčių nuslėptų dokumentų apie panašius atvejus, kurie jais bet kada pasinaudos.
„Tvarkoj, aš už tai, kad viskas, kas yra žinoma, būtų geriau paviešinta ir baigtumėm vieną kartą kalbėti, bet aš tikiu, kad kažkam reikia. Juk žiūrėkite, ištraukiami vėl iš maišų kažkokie dokumentėliai, kurių nėra tuose archyvuose“, - dėstė A.Paulauskas.
Seimo vadovas sakė teiravęsis, ar yra tarp išlikusių bylų ir kitų aukštų pareigūnų, kurie taip pat buvo įtraukti į šiuos KGB rezervus. A.Paulauskas teigė gavęs neigiamą atsakymą, tačiau kartu pridėjo sužinojęs, jog tokių bylų šiuo metu turima 420 ir kartu žinoma, jog dar 100 jų nerasta.
Seimo vadovas neabejoja, kad apie pastarųjų pareigūnų priklausymą KGB rezervui žiniasklaidai pranešė suinteresuoti žmonės, kurių tikslas – sukelti abejonių dėl jų lojalumo bei įnešti įtampos tarp valdančiosios daugumos.
A.Valionis: nei gyriausi, nei slėpiau
Pats A.Valionis tvirtina, esą apie savo praeities priklausymą KGB karininkų rezervui atitinkamoms šalies institucijoms buvo pranešęs keletą sykių – prieš jį paskiriant ambasadoriumi bei užsienio reikalų ministru.
„Aš nei slėpiau to fakto, nei juo gyriausi. <...> Niekas absoliučiai nenuslėpta. Tačiau kalbėti ar kokiu būdu pasiskelbti to, aš irgi nemaniau, kad prasminga“, - aiškino A.Valionis.
Ministras pasakojo, kad jis, baigęs Kauno politechnikos institutą, buvo įtrauktas į Karinio komisariato įskaitą.
„Ir man buvo pasakyta, kad aš pervedamas i KGB rezervą ir karo atveju būčiau mobilizuojamas kažkur Kaliningrade į kažkurį karinį dalinį ir formaliai turėjau duoti sutikimą. Daviau žodžiu, kiek dabar atsimenu“, - praeitį prisiminė užsienio reikalų ministras.
Pasak ministro, jis nežino, ar jis galėjo atsisakyti būti įtraukiamas į KGB karininkų rezervą, tačiau, pasak jo, jis vėliau būtų turėjęs problemų.
A.Valionis sakė, kad tapęs atsarginiu KGB karininku, jis sykį buvo nuvažiavęs į Rygoje organizuotus mokymus šiems karininkams, tačiau jokių kitų ryšių su KGB jis daugiau neturėjęs. „Ir tai yra visi mano kontaktai su KGB. Daugiau jokių kitokių susitikimų, ryšių, informacijų davimų ar prašymų duoti informaciją nebuvo“, - tikino ministras.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas teigė, kad jis neprieštarautų, jog būtų paviešinta jo visa byla, susijusi su KGB.
Būti įrašytam į KGB rezervą pagal Lietuvos įstatymus nėra traktuojama kaip "slaptas ir sąmoningas" bendradarbiavimas su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.
A.Valionio nuomone, bendradrabiavimo su KGB šešėliai "gali būti politinio žaidimo dalis susilpninti mūsų derybines pozicijas su Rusija". Anot jo, "tokie žaidimai, grįžimai prie tų temų, nieko gero neduoda".
Jis nekomentavo, kas galėtų būti tokio "žaidimo" iniciatoriai, ir ar kalba apie kokias nors konkrečias derybas su Rusija. A.Paulauskas pareiškė, jog iki šiol santykiuose su Rusija A.Valionis užėmė "aiškią ir principingą poziciją" ir pademonstravo, jog jam yra svarbūs "Lietuvos interesai".
Pagal archyvinius dokumentus, kuriais remiasi "Atgimimas", A.Valionis į KGB rezervą buvo įtrauktas 1981 metais, A.Pocius - 1989 metais.
A.Valionio ir A.Pociaus bylos, kuriomis remiasi "Atgimimas", yra saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde. Šios bylos nėra įslaptintos.
A.Pocius anksčiau yra teigęs nežinojęs apie savo įtraukimą į KGB rezervą.
Istorikas A.Anušauskas: čia yra moralinis dalykas
KGB rezervo karininkų sąrašus tyrusio istoriko Arvydo Anušausko teigimu, prieš įrašant asmenis į rezervą buvo teiraujamasi jų sutikimo.
Penktadienį su Seimo pirmininku susitikusio A.Anušausko nuomone, KGB rezervo karininkų sąrašai turėtų būti paviešinti ir taip būtų užkirstas kelias jais spekuliuoti. "Čia yra moralinis dalykas. Manyčiau, jog tie žmonės apie tai turi atvirai kalbėti", - sakė istorikas.
A.Anušauskas teigė nežinąs, ar į šiuos sąrašus yra įtraukta daugiau asmenų, kurie šiuo metu užima aukštas pareigas valstybėje.
Istorikas, savo ruožtu, pažymėjo, jog KGB rezervo karininkai "nebuvo taip giliai įtraukti į tas struktūras kaip KGB darbuotojai, nevykdė operatyvinės veiklos". "Su jais buvo bendraujama kaip su lojaliais piliečiais", - pažymėjo A.Anušauskas.
Gruodį Seimo pirmininkui buvo perduota archyvinė medžiaga, atskelidžianti, jog į KGB karininkų rezervą galėjo būti įtrauktas Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas.
Seimo pirmininko prašymu medžiagą tyręs Valstybės saugumo departamentas nenustatė, jog A.Pekeliūnas būtų slapta bendradarbiavęs su KGB, bet neatsakė, ar jis buvo KGB rezerve.
Pats A.Pekeliūnas teigė nežinojęs apie jo įtraukimą į KGB rezervą ir su KGB niekada nebendradarbiavęs.
A.Pociaus ir A.Valionio priskyrimas KGB rezervistams sovietmečiu atskleidžia svarbią ir viešintiną problemą, mano valdančiosios koalicijos politikai ir politologai. Nuogąstavimus dėl šios problemos penktadienį išreiškė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas, Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas socialliberalas Vaclovas Stankevičius, Europos Parlamento narys socialdemokratas Justas Vincas Paleckis ir jo partijos bendražygis profesorius Bronislovas Genzelis.
"Pirmiausia reikia būti tikram, jog savaitraščio turimi duomenys - patikimi. Šiems duomenims patikrinti galbūt reikėtų sudaryti specialią komisiją. Būtina ištirti faktus, išsiaiškinti aplinkybes. Tačiau jei tai, kas paskelbta, pavyzdžiui, apie užsienio reikalų ministrą, yra tiesa, A. Valioniui reikėtų pasielgti garbingai ir atsistatydinti", - tvirtino A. Kulakauskas.
A. Valionio partijos bendražygis V. Stankevičius pabrėžė nenorįs kalbėti apie konkrečius asmenis, bet pripažino, kad "Atgimimo" skelbta informacija liudija rimtą problemą ir verčia priminti, jog Lietuva - NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė.
"Turime įrodyti, kad tokio pobūdžio problemas Lietuva pajėgi spręsti ir yra patikima Vakarų partnerė. Būtina išaiškinti visuomenei, kas vyksta - kitaip valdžia praras žmonių paramą. Taip, buvo daug tokių, kurie sovietmečiu kolaboravo, bet juk dabar kalbame apie svarbiausių valdžios institucijų vadovus", - pažymėjo socialliberalas.
Profesorius B. Genzelis atkreipė dėmesį, jog į KGB rezervą buvo įtraukiami sovietų valdžios patikrinti, "patikimais" pripažinti asmenys.
"Jeigu įtraukė, tai įtraukė patikrintus, sovietų akimis - patikimus. Jeigu 1988 ir 1989 metais jie vis dar buvo KGB rezerve, tai žiūriu į juos skeptiškai - kaip į nepatikimus Lietuvos atžvilgiu. Juk galėjo atsisakyti, pasitraukti. Net kai kurie profesionalūs saugumiečiai 1989 metais trenkė durimis ir pasitraukė iš KGB, o rezervistams tai padaryti ar apskritai atsisakyti bendradarbiavimo buvo kur kas lengviau", - teigė socialdemokratas.
B. Genzelis pabrėžė manąs, jog A. Valionis - kvalifikuočiausias iš visų buvusių Lietuvos užsienio reikalų ministrų po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Tačiau, jo nuomone, tai nekeičia praeities aplinkybių vertinimo.
"Nestatyčiau jo į vieną gretą su Seimo vicepirmininku Alfredu Pekeliūnu - juk šis ir dabar aiškina, kad sovietiniai laikai buvo geresni. Tačiau abiejų šių politikų biografija verčia nerimauti. Negraži istorija", - apgailestavo B. Genzelis.
Europos Parlamento nario, buvusio užsienio reikalų viceministro J. Paleckio požiūriu, KGB rezervistų problema yra daugiau moralinė nei politinė. Anot jo, svarstant ir sprendžiant šią problemą reikia vadovautis įstatymais ir valstybės interesais.
"Žinoma, svarbu, kas kuo buvo, bet dar svarbiau - kas ką darė. Juk buvo ir tokių, kurie darė žalą, neįtraukti į jokias represines sovietų valdžios struktūras", - pažymėjo europarlamentaras.
Jo žodžiais, visuomenė turi teisę žinoti ir daryti išvadas, bet išvados nebūtinai palankios tiems, kurie reikalaudavo griežtesnių vertinimų ir liustracijos.
"Jei teisingai prisimenu, Sąjūdis per 1992 metų Seimo rinkimus žadėjo priimti liustracijos įstatymą, skelbė šūkius apie buvusių KGB bendradarbių atskleidimą, tačiau rinkimus triuškinamai pralaimėjo", - priminė socialdemokratas.
