aA
Seimo Liberalų demokratų frakcija kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų, prašydama inicijuoti parlamentinių partijų pasitarimą dėl galimybės pakeisti šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį Dokumentų ir archyvų įstatymą, kurį pasirašė laikinai prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas.
Ofisas, dokumentai, segtuvai
Ofisas, dokumentai, segtuvai
© DELFI
Pasak frakcijos pranešimo spaudai, šis įstatymas, kuriuo įteisinamas KGB ir kitų sovietinių slaptųjų tarnybų dokumentų įslaptinimas 70-čiai metų, sukėlė visuomenėje prieštaringą reakciją ir gali turėti didelę įtaką tolimesnei valstybės raidai, žmonių sąmonės bei istorinės atminties formavimui.

“Visuomenė turi teisę žinoti tikrą tiesą apie praeities įvykius ir su ta praeitimi susijusius žmones. Dokumentų viešumas padėtų išvengti šmeižto kampanijų ir manipuliavimo žmonių likimais”, rašoma kreipimesi.

Liberalai Demokratai taip pat pakvietė parlamentines partijas dalyvauti tokiame susitikime, jeigu jis būtų surengtas. Frakcijos nuomone, parlamentinės partijos turėtų išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu ir kartu priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų demokratinės valstybės ir jos piliečių interesus.

Liberalų demokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis mano, kad nauja Dokumentų ir archyvų įstatymo redakcija "iš esmės sudaro galimybę išduoti indulgencijas iki gyvos galvos žmonėms, sąmoningai kovojusiems prieš mūsų valstybės nepriklausomybę, išdavusiems tiek valstybę, tiek draugus".

Politiko nuomone, KGB dokumentų įslaptinimas 70-čiai metų sudaro galimybę valdžioje esančioms politinėms jėgoms manipuliuoti tokia informacija.

Kalbėdamas apie moralinį problemos aspektą V. Mazuronis teigė, kad sunku įsivaizduoti, jei tie, kurie kovojo ar žuvo, sužinotų, kad po 15 šalies nepriklausomybės metų yra sudaromos sąlygos neviešinti juos kankinusių žmonių veiksmų.

"Lietuvos valstybė neturėtų saugoti svetimos, ją okupavusios valstybės specialiųjų tarnybų paslapčių. Manome, kad tik maksimalus skaidrumas ir tik maksimalus atvirumas šiais klausimais yra tas teisingas kelias, kuris maksimaliai greitai išspręstų tas problemas", - sakė V. Mazuronis.

Jis taip pat atkreipė žurnalistų dėmesį į tai, kad Dokumentų ir archyvų įstatymą pasirašė laikinai ėjęs prezidento pareigas Seimo pirmininkas A. Paulauskas. V. Mazuronis sakė nenorįs kažkuo kaltinti Seimo pirmininko, tačiau, jo nuomone, yra "galimybė daryti prielaidas, kad pasirašant tą įstatymą jis galėjo būti subjektyvus".

Tuo tarpu Artūras Paulauskas atmeta V. Mazuronio įtarimus.

"Nelabai suvokiu to kaltinimo esmę, nes Seimas priėmė įstatymą, kurį prezidentas pasirašo. Tuo metu aš ėjau prezidento pareigas ir pasirašiau šitą įstatymą", - sakė A. Paulauskas, žurnalistų paprašytas pakomentuoti V. Mazuronio išsakytas mintis.

Pasak A. Paulausko, kiekvieną įstatymą prezidentas privalo pasirašyti. "Jeigu įstatymas prieštarautų Konstitucijai arba kitoms kokioms nors teisės normoms, tada prezidentas turėtų vetuoti tokį dokumentą", - paaiškino A. Paulauskas.

2004 metų pabaigoje, protestuodami prieš KGB dokumentų įslaptinimą, Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkė Lilijana Astra ir Lietuvių tautininkų sąjungos Vilniaus valdybos pirmininkas Gintaras Songaila irgi kreipėsi į prezidentą V. Adamkų.

Jie prašė šalies vadovo sudaryti nacionalinio lygmens komisiją, kuri padėtų sureguliuoti teisines Dokumentų ir archyvų įstatymo normas.

Siekdami, kad Dokumentų ir archyvų įstatymas būtų pataisytas, Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkė L. Astra ir Lietuvių tautininkų sąjungos Vilniaus valdybos pirmininkas G. Songaila sausio 5 d. prie Prezidentūros ketina surengti pilietinę akciją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.