Anot jo, Lietuva iš ES biudžeto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui 2007-2013 metais tikisi gauti 815 mln. eurų, Kaliningrado tranzito tvarkos įgyvendinimui - 183 mln. eurų. Ž.Pavilionis neatmetė galimybės, kad Lietuva sieks išsiderėti ir dar didesnes pinigų sumas.
Lietuva paskutinę 2004 metų dieną sustabdė pirmąjį Ignalinos AE bloką.
Derybose su ES Lietuva yra įsipareigojusi visiškai uždaryti jėgainę 2009 metais.
Susitarimą dėl Sąjungos biudžeto planuojama pasiekti birželio 16 dieną vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Taip pat tikimasi, kad Liuksemburgas imsis planų atgaivinti Lisabonos strategiją - pasitikėjimą praradusią reformų programą, kuria siekiama iki 2010 metų Europos ekonomiką padaryti konkurencingiausia pasaulyje.
Ž.Pavilionio pasakojimu, tikimasi, kad kovo 23 dieną vyksiančiame ES šalių vadovų susitikime bus apsispręsta individualizuoti Lisabonos procesą.
"Tikimasi, kad Europos Komisija rengs individualius veiksmų planus ar siūlymus, kaip kiekviena šalis narė galėtų tapti konkurencingesne. Iki šiol tai buvo gražus kalbėjimas, kaip Europos Sąjungai pasivyti Ameriką, tačiau situacija kiekvienoje šalyje yra skirtinga, todėl iš esmės procesas bus individualizuotas. Lietuvos tikslas yra sudaryti tokias sąlygas, kad, pavyzdžiui, naujų šalių mokslininkai galėtų lygiomis teisėmis dalintis ES finansavimu, kuris bus tikrai žymus", - teigė diplomatas.
Nors, anot Ž.Pavilionio, ES užsienio politika daugiausiai bus nukreipta į Balkanų pusę, tačiau Lietuvai svarbiausia šioje srityje yra Europos kaimynystės politika Rytų kryptimi.
"Čia pats svarbiausias dalykas bus santykiai su Ukraina. Lietuva ir kitos šalys reikalaus ambicingesnės darbotvarkės su Ukraina - numatant tokius dalykus, kaip rinkos ekonomikos statuso suteikimas, laisva prekyba su Ukraina, su aiškia, nors galbūt ir tolima narystės ES perspektyva", - pasakojo jis.
Be to, gegužės 10 dieną Maskvoje turi vykti ES šalių ir Rusijos vadovų susitikimas. Iki to laiko Lietuva tikisi iškelti regioninį Kaliningrado vystymosi klausimą.
"Iš Liuksemburgo tikėsimės pažangos ruošiant kaimynystės su Pietų Kaukazo valstybėmis veiksmų planus, šiame kontekste - ir krizės Moldovoje sureguliavimas. Lietuva prašys kuo aktyvesnio ES dalyvavimo ten. Be to, yra ir mums artimesni kaimynai - Baltarusija - čia prašysime ambicingesnių ir efektyvesnių ES instrumentų remiant demokratines jėgas", - aiškino Ž.Pavilionis.
Manoma, kad sunkiasvorėms ES valstybėms įtaka neprilygstantis mažas Liuksemburgas privalės panaudoti visus savo diplomatinius įgūdžius, kai per ateinančius šešis mėnesius, kai pirmininkaus ES, turės tarpininkauti susitarimams dėl ilgalaikio bloko biudžeto ir fiskalinės disciplinos taisyklių pertvarkos.
