Šiuo metu medikų labiausiai trūksta tarnybai Rukloje, Kaune ir Vilniuje. Reikalingi ir gydytojai, ir karo medikai, galintys dirbti misijose. “Dabar reikia 5 gydytojų, 13 paramedikų ir 6 bendrosios praktikos slaugytojų. Paramedikais gali tapti gydytojai, įveikę 3-6 mėnesių bazinį kario parengimo kursą. Į kursus iki šiol užsiregistravo 5 bendrosios praktikos slaugytojai ir 2 gydytojai”, - sakė L.Bakaitis.
Anot L.Bakaičio, nors gydytojų trūksta, kariai nelieka be medicininio aptarnavimo. “Esame pasirašę sutartis su gydymo įstaigomis, joms apmokame už karių gydymą. Tačiau dėl medikų trūkumo didėja jų kolegų apkrovimas. Juk medikai, be įprasto darbo, dar turi dalyvauti pratybose, kursuose”, - aiškino jis.
Medikų atlyginimas priklauso nuo jų karinio laipsnio. “Kapitonai uždirba apie 2000 litų. Išvykstantiems į misijas užsienyje mokamas 4-5 tūkstančių atlyginimas. Pasirodo, kad gydytojams tai nėra pakankamai. Daugeliui jaunų specialistų tai neatrodo dideli pinigai, todėl jie mieliau išvažiuoja į užsienį”, - sakė jis.
Gydytojus praranda ir kitos valstybės įstaigos: ligoninės, poliklinikos. Kauno medicinos universiteto (KMU) doktorantė Liudvika Lovkytė 2002 metais atliko tyrimą apie gydytojų ir rezidentų ketinimą dirbti ES šalyse. Apklausti 242 rezidentai ir 497 gydytojai.
Net 60,7 proc. rezidentų ir 26 proc. gydytojų ketino dirbti ES valstybėse. Išvykti nuolatiniam darbui planavo 14,5 proc. rezidentų ir 5,4 proc. gydytojų. Dauguma ketino dirbti ES šalyse. Pagrindinės priežastys dirbti kitose šalyse yra didesnis atlyginimas, geresnės profesinės galimybės ir aukštesnis pragyvenimo lygis.
