aA
Šiaurės Atlanto taryba teigiamai įvertino Lietuvos veiksmus siekiant narystės NATO, tačiau patarė realiau vertinti savo finansinę situaciją formuojant karines išlaidas.
Trečiadienį Briuselyje vykusiame posėdyje devyniolika NATO šalių pirmą kartą pateikė Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos įgyvendinimo įvertinimą.

Įvertinime pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė energingai ėmėsi įgyvendinti programoje numatytus tikslus. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Silvio Balanzini teigė, kad "Lietuva - teisingame kelyje".

Pasak pranešimo, visuose susitikimuose - tiek su NATO Generaliniu sekretoriumi Georgu Robertsonu, tiek su ambasadorių taryba, taip pat Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje, buvo akivaizdu, kad NATO supranta, jog Lietuvos stojimas į aljansą jau tapo ir šalies vidus politikos klausimu, todėl NATO yra susirūpinusi viešąja nuomone Lietuvoje klausimu.

Buvo domimasi, kokių veiksmų Lietuva žada imtis, kad šalies stojimas į NATO visuomenės būtų vertinamas teigiamai.

Premjeras A. Kubilius informavo apie jau parengtą atitinkamą programą šioje srityje, savo ruožtu NATO Generalinis sekretorius pažadėjo paramą formuojant viešąją nuomonę.

A. Kubilius paaiškino, kad ne patys teigiamiausi poslinkiai viešosios nuomonės srityje susiję su tuo, kad žmones neramina staigiai didėjančios gynybos išlaidos palyginti su išlaidomis kitose srityse.

Tačiau, anot jo, priežastis labai paprasta - tiek švietimą, tiek sveikatos ir socialinę apsaugą Lietuva jau turėjo prieš atkuriant nepriklausomybę, o kariuomenė yra kuriama nuo nulio.

Taip pat buvo pabrėžta, kad NATO iš Lietuvos nori realizmo, ypač formuojant karines išlaidas. Aljansas susirūpinęs, kad dėl Rusijos ekonominės krizės poveikio Lietuva neįvykdė anksčiau užsibrėžto įsipareigojimo padidinti karins išlaidas iki 1,5 proc. NATO pareigūnai klausė, ar Lietuva pakankamai realiai vertina savo finansinę situaciją.

Premjeras A. Kubilius paaiškino, kad dėl Rusijos krizės poveikio Lietuva privalėjo imtis griežto taupymo plano, todėl negalėjo skirti reikiamų pinigų.

Tačiau, anot Vyriausybės vadovo, dabartinis įsipareigojimas išlaikyti išlaidas gynybai 1,7 proc. lygyje yra realus, nes Lietuva, veikdama pagal 1998 metais patvirtintą dešimties metų planą, aiškiai žino, kur ir kaip leidžiami pinigai gynybos srityje.

Premjeras įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar Lietuva stotų į NATO, ar ne, gynybos pajėgas sukurti būtina.

A. Kubiliaus ir NATO ambasadorių pietų metu JAV ambasadorius prie NATO Alexanderis Vershbow pažymėjo, kad kritiką Lietuva turėtų priimti kaip komplimentą, nes tai tik rodo NATO narių pastangas padėti kuo geriau mūsų šaliai pasiruošti stojimui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.