aA
Ukraina, stovinti istorinėje kryžkelėje tarp Rusijos, su kuria ją sieja tamprūs praeities ryšiai, ir Vakarų, siūlančių šaliai glaudžią partnerystę, rengiasi įtemptam antrajam prezidento rinkimų ratui, kuriame sekmadienį susirungs Maskvos remiamas valdžios kandidatas ir provakarietiškų pažiūrų opozicijos atstovas.
Rinkimų nuotaikos Ukrainoje
Rinkimų nuotaikos Ukrainoje
© AFP/Scanpix
Opozicijos lyderis ir ekspremjeras Viktoras Juščenka, pasisakantis už šalies narystę Europos Sąjungoje ir JAV vadovaujamame NATO kariniame aljanse, stos prieš prorusišką dabartinį ministrą pirmininką Viktorą Janukovičių.

"Turime strateginių partnerių ir Rytuose, ir Vakaruose. Mums būtų nenaudinga prarasti Rusijos rinką, tačiau padarytume klaidą, išsukę iš kelio, vedančio į Europos Sąjungą, kuri irgi yra viena svarbiausių rinkų", - šią savaitę per televizijos debatus sakė V.Juščenka.

50 metų V.Juščenka, buvęs premjeras reformatorius, kurį labiausiai remia nacionalistiškai nusiteikę ir ukrainietiškai kalbantys gyventojai šalies vakaruose, pirmajame rinkimų rate nežymiai aplenkė savo varžovą V.Janukovičių.

Tačiau opozicijos lyderio rinkimų štabas tvirtina, kad spalio 31 dieną vykusio balsavimo metu buvo masiškai sukčiaujama, ir įspėja, kad gali būti mėginama suklastoti antrojo rinkimų rato rezultatus.

54 metų V.Janukovičius, buvęs anglies kasyba užsiimančios Donecko srities gubernatorius, kuris itin populiarus tarp rusakalbių gyventojų šalies rytuose, žadėjo paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba, įvesti dvigubą pilietybę ir palaikyti glaudesnius santykius su kaimynine Rusija.

Vakarai atidžiai stebi, kaip ši 48 mln. gyventojų turinti strategiškai svarbi šalis renkasi savo kelią, kuris ilgainiui nuves ją arba į Vakarų Europos demokratinių valstybių bendriją, arba į Rusijos, kurioje vis stipėja autoritarinio valdymo apraiškos, glėbį.

Rusija atvirai demonstruoja savo tvirtą paramą valdžios kandidatui V.Janukovičiui, kurį norėtų matyti kadenciją baigiančio prezidento Leonido Kučmos vietoje, o šis aktyviai išnaudoja didžiosios kaimynės paramą. Rinkimų kampanijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas net du kartus lankėsi Ukrainoje, kad netiesiogiai paremtų Maskvos favoritą.

Rusija, kuri norėtų susigrąžinti savo įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, buvo priversta tyliai susitaikyti su trijų buvusių sovietinių Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimu į ES bei NATO.

Ukraina, kurios teritorija beveik dukart didesnė nei Vokietijos, o jos gyventojų skaičius kiek mažesnis už Prancūzijos, per penkerius metus galėtų pradėti derybas dėl narystės abiejuose vakarų blokuose, sako V.Juščenka.

"Ukraina turi realią galimybę pakeisti savo korumpuotą režimą ir išties atsigręžti į Europą", - sakė politologas Oleksandras Dergačiovas.

Jungtinės Valstijos ir ES pasmerkė pirmąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą kaip žingsnį atgal šalies kelyje į demokratiją, paminėdamos tai, kad valstybinė žiniasklaida tendencingai nušvietė įvykius, o opozicijai nebuvo suteiktas eteris. Jos taip pat paragino Kijevą sudaryti sąlygas laisvam ir sąžiningam balsavimui per antrąjį rinkimų turą.

Rinkimų kampaniją temdė abipusiai kaltinimai "nešvariais žaidimais", o jos kulminacija tapo netikėta V.Juščenkos liga, kurios priežastimi opozicija laiko bandymą jį nunuodyti ir kuri gerokai įbaugino patį kandidatą.

JAV prezidentas George'as W.Bushas siunčia stebėti rinkimų Ukrainoje senatorių Richardą Lugarą, Senato užsienio reikalų komiteto pirmininką. Rinkimų eigą stebės daugiau kaip 4 000 stebėtojų iš užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų.

"Mano misijos tikslas - ne paremti vieną ar kitą kandidatą, bet paraginti surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus", - sakė R.Lugaras praėjusią savaitę.

Pirmajame prezidento rinkimų ture nugalėtojas nepaaiškėjo, nes nė vienas kandidatas negavo 50 proc. balsų, kurių būtų pakakę pergalei, o du pagrindiniai varžovai surinko beveik tiek pat balsų - apie 40 procentų.

Vis dėlto opozicijos lyderis puse procento aplenkė valdžios partijos kandidatą ir tai suteikė jam psichologinį pranašumą prieš antrąjį rinkimų ratą. Be to, V.Juščenka užsitikrino ir Socialistų partijos vadovo Oleksandro Morozo, kuris pirmajame ture gavo 6 proc. balsų, paramą.

Komunistų lyderis Petro Symonenka, surinkęs 5 proc., paragino savo šalininkus balsuoti prieš abu kandidatus.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija, kuriai prireikė net devynių dienų, kad paskelbtų galutinius pirmojo turo rezultatus, dabar oficialius balsavimo rezultatus turės paviešinti per 15 dienų. Opozicijos atstovai jau dabar įspėja, kad valdžia turės pakankami laiko pakeisti oficialius rezultatus savo kandidato naudai.

Žiniasklaida praneša, kad L.Kučma lapkričio 9 dieną be jokių paaiškinimų netikėtai atleido 11-os rajonų keliose Ukrainos srityse vadovus. Beveik visuose šiuose rajonuose opozicijos kandidatas V.Juščenka per pirmąjį rinkimų turą aplenkė V.Janukovičių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.