Dešimtadalis respondentų nežinojo arba neatsakė.
Labiausiai kitų rėmimo politikai pritaria 18-29 ir 30-39 metų žmonės (85,2 proc. ir 75,3 proc.), mažiausiai - 60-69 metų (63,3 proc.).
Daugiausia (78,3 proc.) teigiamai į klausimą apie paramą skurdesnėms šalims atsakė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, tačiau daugiausia prieštaravusių tokiai politikai taip pat buvo šioje grupėje.
Daugiausia (22,7 proc.) nepritariančių šiai Lietuvos politikai yra tarp turinčiųjų nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir 300-500 litų pajamas šeimos nariui gaunančiųjų tarpe (20,1 proc.).
Daugiausia (79,5 proc.) pritariančių buvo didžiausias pajamas šeimos nariui (501 litų ir daugiau) gaunančių respondentų tarpe. Tarp pritariančių - daugiausia moksleivių ir studentų (87 proc.)
Kaip rodo tyrimas, dauguma (49,4 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuva neturtingoms šalims galėtų teikti medikamentų ir maisto per stichines nelaimes ar karinius konfliktus nukentėjusiems žmonėms, 27,6 proc. apklaustųjų mano, kad reikia siųsti į neturtingas valstybes įvairių sričių ekspertus bei specialistus, o 9 proc. pasisakė už lėšų skurdui mažinti mažai išsivysčiusiose valstybėse skyrimą. Dar 14 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.
58,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad geriausia būtų skirti lėšas tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Jungtinės Tautos, Raudonasis kryžius ir kitoms, dirbančioms neturtingose valstybėse, 12,8 proc. gyventojų mano, kad geriausia skirti lėšas Lietuvos organizacijoms ir firmoms, kurios dirba neturtingose valstybėse, 6,5 proc. mano, kad geriau skirti lėšas neturtingų valstybių vyriausybėms.
Dar 2 proc. gyventojų kaip efektyviausią paramos būdą nurodė pinigų dalijimą tiesiogiai žmonėms arba specialistų siuntimą, o 20,1 proc. išvis neatsakė į klausimą arba nežinojo, ką atsakyti.
Anot tyrimo, 47,8 proc. gyventojų mano, kad Lietuva galėtų suteikti pagalbą pačioms vargingiausioms valstybėms, 20 proc. gyventojų mano, kad reikėtų padėti buvusioms Sovietų Sąjungos - dabartinėms NVS šalims, 11,2 proc. - pietryčių Europos šalims, 3,2 proc. - patyrusioms stichinę nelaimę ar nukentėjusioms nuo terorizmo ir karo. 29 proc. neatsakė į klausimą.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1 007 Lietuvos gyventojainuo 18 metų 18-oje miestų ir 58 kaimuose.
Apklausa vykdyta įgyvendinant Jungtinių Tautų vystymo programos ir Užsienio reikalų ministerijos projektą "Lietuvos kaip valstybės donorės gebėjimų stiprinimas". Šis projektas buvo pasirašytas birželio mėnesį.
Lietuva tampa valstybe donore.
Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai iškilo naujas užsienio politikos uždavinys - dalyvauti plėtros ir pagalbos politikoje, kuri yra visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis.
Šia politika siekiama garantuoti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti besivystančias šalis į pasaulinę ekonomiką.
2002 metais Lietuva plėtros ir pagalbos politikai skyrė apie 11 mln. litų. Dalis šių lėšų teko humanitarinei pagalbai (Afganistanui, Indijai, Ukrainai, Lenkijai ir kitoms šalims), taip pat dvišaliams projektams, pavyzdžiui, "Ukrainos valstybės tarnautojų mokymas, "Pietų Kaukazo NVO stiprinimas".
Europos Sąjungos šalys plėtros ir pagalbos projektams bei programos kasmet skiria beveik 30 milijardų eurų, Europos Komisija, kaip Europos Bendrijų atstovaujamoji institucija, prideda dar maždaug 6,5 milijardus eurų (2002 metais).
Kartu sudėjus, tai sudaro daugiau nei pusę visos pasaulyje per metus suteikiamos pagalbos.
ES teikia pagalbą daugiau kaip 160 šalių, teritorijų ir organizacijų visuose žemynuose.
