Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad I. Daktarienė turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, nes jau gyveno bendrai su E. Daktaru ir todėl buvo priskirtina prie jo šeimos narių. Tačiau prokuratūra ginčijo I. Daktarienei palankų nuosprendį pabrėždama, kad jis priimtas remiantis vien bylos baigtimi suinteresuotų asmenų - I. Daktarienės šeimos narių, artimųjų, kaimynų - parodymais apie I. Daktarienės gyvenimą su E. Daktaru, o į kitų liudytojų parodymus esą nebuvę atsižvelgta.
Šį argumentą Aukščiausiajame Teisme ypač kritikavo I. Daktarienės advokatas Albertas Romualdas Gidra. Anot jo, tie kiti liudytojai - tai specialiųjų tarnybų pareigūnai, kurie į E. Daktaro namus buvo atvykę daryti kratos, o ne nustatinėti, kas juose gyvena. Todėl jie net nesugebėjo suskaičiuoti name esančių kambarių, replikavo advokatas.
A. R. Gidra taip pat piktinosi tuo, kad I. Daktarienė pirmą kartą prokuratūroje buvo apklausta pažeidžiant jos teises. Anot jo, apklausoje nedalyvavo gynėjas, apklausa surengta I. Daktarienės iš anksto neįspėjus - tuo metu, kai ji atvyko pas prokurorą prašyti leisti pasimatyti su suimtu sužadėtiniu.
