Tiesa, vienas Rusijos pilietis nežinia kokių tikslų vedamas prieš pat Naujuosius irkline valtimi atplaukė į Lietuvos pusę, tačiau netrukus sistema padarė savo darbą ir užfiksavo pažeidėją. Garbaus amžiaus vyriškis Naujuosius buvo priverstas sutikti areštinėje.
Mato ir dieną, ir naktį
24,5 km Plaškių užkardos ruože iki įdiegiant naują sistemą tebuvo du bokštai, kuriuose nuolat budėdavo pareigūnai. Dabar padėtis ir sienos apsauga pasikeitė iš esmės.
Už ES lėšas buvo pastatyti dar 9, 25 metrų aukščio bokštai. Kiekviename bokšte įrengta po tris kameras – viena stebi patį bokštą, kita „mato“ vaizdą dieną, o trečioji kamera praverčia naktį bei aptinka šiluminę energiją spinduliuojančius objektus. Naktinio matymo įrenginiai (termovizoriai) VSAT pareigūnams leidžia užfiksuoti pažeidėjus ir tamsoje, kelių kilometrų spindulių. Specialūs davikliai automatiškai fiksuoja ir judesius bei pasisuka į judantį objektą.
Šilumą fiksuojančios kameros itin jautrios. Net automobiliui pravažiavus per sniegą aiškiai išsiskiria padangų paliktos žymės, kurių temperatūra, nors ir nežymiai, skiriasi nuo neliesto sniego ruožo.
Kameros stebi ir pasienio ruožo iš Rusijos pusės prieigas. Kameros gali užfiksuoti vaizdą kelių kilometrų atstumu, todėl pasieniečiai gali iš anksto stebėti galimus pažeidėjus, kol dar jie net nepasiekė Lietuvos teritorijos.
Tačiau kameros negali užfiksuoti vaizdo miškingose teritorijose, bet tai nereiškia, kad sienos apsauga susilpnėja. Šiuo atveju praverčia specialūs davikliai.
Šie davikliai užkasti žemėje, o virš žemės paviršiaus kyšo tik plona, praktiškai nepastebima antena. Šie davikliai sumontuojami ties kelio išsišakojimais, todėl nesunku nustatyti objekto judėjimo kryptį.
Daviklių buvimo vietą žino tik nedidelis skaičius pareigūnų, todėl juos surasti praktiškai neįmanoma.
Žmogiškasis faktorius išlieka
Kad ir kokia moderni būtų naujoji sistema ji negalėtų funkcionuoti be žmonių pagalbos.
Specialiame kabinete kamerų perduodamą vaizdą keliuose monitoriuose stebi du pareigūnai.
Pasieniečiai pasakojo, kad dažnai į kamerų stebėjimo zonas patenka kiškiai, stirnos, lapės, briedžiai ir kiti gyvūnai. Priartinus vaizdą net ir tamsiu paros metu nesunku atskirti gyvūnų siluetus, todėl nereikia kiekvienu atveju siųsti pasieniečių ekipažų ir taip taupomi resursai.
Paklausti, ar įdiegus naują sistemą darbas palengvėjo pasieniečiai neskuba to patvirtinti.
„Bet kokiu atveju, reikia budėti ir stebėti vaizdą. Sistema užfiksuoja pažeidėją, tačiau sprendimus priimame mes“, - DELFI teigė prie monitorių budintys pareigūnai.
Stebi ne tik sienos pažeidėjus
Pagal sienos apsaugos taisykles naktį stabdomi visi automobiliai užfiksuoti pasienio ruože.
Tokiu būdu užfiksuojami ne tik galimi sienos pažeidėjai, bet ir Kelių eismo taisyklių nesilaikantys vairuotojai.
Pasieniečiams ne kartą teko sustabdyti neblaivių vairuotojų, o tokiu atveju į pagalbą kviečiami policijos pareigūnai.
Taip pat pasienio ruože netrūksta žvejų, ypatingai prasidėjus vėgėlių gaudymo sezonui.
Patyrę pasieniečiai greitai atskiria, kuris žmogus yra tikras žvejys, o kuris tokiu tik apsimeta. Neretai pažeidėjai tik dėl akių į automobilius įsimeta meškeres ir taip bando įtikinti atvykę gaudyti žuvis. Pasitaiko ir taip, kad kai kurie veikėjai tikina į Nemuną atvykę gaudyti... vėžių.
„Na, tokiu atveju reikėtų geriau pasidomėti, nes vėžiai Nemune negyvena“, - juokauja Plaškių užkardos vadas Vytautas Didžiūnaitis.
Pasak užkardos vado, taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kai vidurį nakties jaunuoliai tikina atvykę apžiūrėti sodybos, kurią neva norima pirkti.
Be to pastebima, kad pasienyje su Rusija įdiegus naują sistemą kontrabandos „veteranai“ keliasi į mažiau apsaugotus pasienio ruožus su Baltarusija. Pasieniečiams jau teko girdėti, kad pasienyje su Aleksandro Lukašenkos valdomis jau yra įkliuvę ir puikiai Plaškiuose žinomi veikėjai.
