"Viskas įvyko staiga. Vos pradėjęs rašyti protokolą išgirdau šūvį. Pakėlęs galvą pamačiau į mane atkištą pistoletą ir iš karto pajutau veriantį skausmą. Suspėjau išsitraukti ginklą, bet užpuolikas spruko ir dingo man iš akių", - prisiminė birželio 6 dieną Vilniuje sužeistas 24 metų policininkas Viktoras Urbelionis.
Beveik nebėra abejonių, kad šiuos policininkus ir jų kolegas 27 metų kaunietį Nerijų Besecką bei 23 metų vilnietį Nikolajų Trubelevičių peršovė vadinamieji psichikos ligoniai - 31 metų Romas Zamolskis ir 25 metų Virginijus Savickis.
Vilniaus policijos patrulinės tarnybos rinktinės policininkas V.Urbelionis po sunkaus sužeidimo ir sudėtingos operacijos rugsėjo 3 dieną grįžo į darbą.
Dabar šis pareigūnas nepatruliuoja gatvėse, o dirba ramesnį - budėtojo darbą. Nors iš išorės V.Urbelionis atrodo ramus, tačiau matyti, kad jam sunku be jaudulio prisiminti akistatą su pavojingais banditais. "Patyriau labai skaudžią pamoką. Dabar patruliuodamas gatvėje nuo pistoleto nenuleisčiau rankos", - sakė V.Urbelionis.
"Tądien po pietų išėjau patruliuoti į sostinės centrą. Per radijo stotelę išgirdau, kad reikia patikrinti prie Operos ir baleto teatro ant suoliuko sėdinčio įtartino vyriškio dokumentus. Su savo porininku nuskubėjome prie jo", - pasakojo V.Urbelionis.
Policininko paprašytas dokumentų vyriškis padavė piniginę su pasu. V.Urbelionis patikrino pasą ir ėmė rašyti protokolą. Tuo metu N.Trubelevičius tikrino du vyriškio krepšius, kuriuose buvo sudėti drabužiai. Trečio krepšio pareigūnas nespėjo atidaryti. Į pareigūnus pasipylė šūviai.
Padavęs pasą vyriškis staiga išsitraukė pistoletą ir maždaug iš pusantro metro atstumo šovė į V.Urbelionį. "Aš instinktyviai pasisukau į šoną, gal todėl manęs nenušovė. Kulka pataikė į koją. Sugriebiau pistoletą, bet bijojau šauti, nes aplinkui buvo pilna žmonių. Mane ištiko šokas, drebėjo rankos ir nuo skausmo sukniubau", - pasakojo V.Urbelionis.
Į N.Trubelevičių ėmė šaudyti kitas ant suoliuko sėdėjęs vyriškis. Tai buvo V.Savickis. Į policininką V.Urbelionį šaudė ir sunkiai jį sužeidė R.Zamolskis.
Nusikaltėlių paliktame krepšyje buvo surastas užtaisytas "Kalašnikov" automatas. Iš šio ginklo tie patys nusikaltėliai balandžio 17-ąją prie "Maxima" bazės apšaudė šarvuotą inkasatorių automobilį.
Sunkiai sužeistas V.Urbelionis tos pačios dienos vakare buvo operuotas Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje. Sužeidimas buvo sudėtingas - į kairę koją pataikiusi kulka vyriškiui perskrodė šlapimo pūslę ir kiaurai perėjo dešinę koją. Gydymas buvo ilgas ir sunkus.
Stresą patyrė ne tik sužalotas pareigūnas, bet ir kūdikio besilaukianti jo žmona Žana. Jai irgi teko kreiptis į medikus. Išėjęs iš ligoninės policininkas su žmona dvi savaites praleido Policijos departamento Trakų reabilitacijos centre. Sutuoktiniai greičiau atgavo jėgas ir dvasinę pusiausvyrą būdami kartu. Centre pravertė ir psichologo pagalba.
Ginkluoto incidento, kurio metu nukentėjo du pareigūnai, aplinkybes tyrė ir Vilniaus policijos vidaus tyrimų inspekcija. Nėra nustatyta, kad policininkas V.Urbelionis būtų pažeidęs pareigybines instrukcijas.
Ar gali visuomenę apginti nesugebantys apsiginti policininkai? Teisės universiteto Policijos fakulteto dekanas Petras Ancelis santūriai vertina tai, kad policininkai, susidūrę su pavojingais nusikaltėliais, nesugebėjo panaudoti ginklo.
Tačiau policininkas neturi būti vien tik jėgos struktūros žmogus. Svarbiausias jo uždavinys - suteikti pagalbą. Policininkas įgaliojimų turi tiek, kiek nurodo įstatymas. Ginklo panaudojimas susietas su konkrečiomis Policijos veiklos įstatymo nuostatomis".
P.Ancelis tvirtino, kad sumodeliuoti policininko elgesį ypač sunku, kai nežinoma, kas yra asmuo, į kurį kreipiasi policininkas. Visai kitaip yra, kai turima informacijos apie įvykusį incidentą ar kitokį įvykį.
"Jeigu žinoma, kad bus sulaikomas pavojingas nusikaltėlis, tam paruošiamas ginklas, nuspaudžiamas jo nuleistukas. Tačiau nuolat laikyti ranką ant ginklo gatvėje ar troleibuse nėra gerai.
Tuomet policininkas turėtų virsti kokiu nors agentu Džeimsu Bondu. Sakyčiau, kad toks pareigūnas net taptų pavojingas visuomenei", - tvirtino P.Ancelis.
"Kovoti ginklu neleidžiama su administraciniais teisės pažeidimais. Tačiau jeigu daromas kriminalinis nusikaltimas, tam tikromis sąlygomis ginklas gali būti panaudotas. Bet perėjimas iš administracinio pažeidimo į baudžiamąjį kartais vyksta akimirksniu. Tad labai nelengva pagrįsti ginklo panaudojimą.
Kita vertus, ginklo panaudojimas galėtų būti mažiau apribotas, nes pati visuomenė jau turi daug ginklų. Ir policininkas nuo jų nėra apsaugotas", - teigė P.Ancelis. Policijos fakulteto dekanas pripažino, kad kai kurie dėstytojai mano, jog reikia tobulinti Policijos veiklos įstatymą ir leisti policininkui veikti laisviau.
"Tačiau pavojinga visiškai atrišti pareigūno rankas, nes gali iškilti įvairių pavojų. Nelabai sėkmingai naudojamas ginklas norint sustabdyti sprunkančias transporto priemones, nes yra atvejų, kai sužalojami žmonės", - sakė P.Ancelis.
"Visa bėda, kad, parengę policininką, manome, jog jis visą gyvenimą bus geras darbuotojas. Tolesnio profesinio ugdymo sistema paprasčiausiai atsiliko nuo gyvenimo", - tvirtino Ekskomisarų biuro prezidentas, buvęs policijos generalinis komisaras Petras Liubertas.
Pasak P.Liuberto, visuomenė nepersiorientavo prie naujų socialinių ir ekonominių, kriminalinių santykių. Iki šiol bankų, pašto, kasininkų apiplėšimai buvo labai reti. Tačiau gyvenimas nuskubėjo į priekį, o visuomenė nesusivokė, kad gyvena kitoje kriminalinių santykių aplinkoje.
"Nors policininkų pirminis parengimas yra geras, tačiau tuo ir apsiribojama. Pareigūnas turi būti perkvalifikuojamas kaip medikas ar net šokėjas. Jis turi jausti besikeičiančios aplinkos pulsą ir ritmą. Vien instruktažų neužtenka, nes tai nėra profesinis pasirengimas", - tvirtino P.Liubertas.
Didžiausios šalyje privačios saugos tarnybos Ekskomisarų biuro vadovas P.Liubertas apgailestavo, kad prieš kelerius metus kažkodėl buvo panaikinta jau sukurta ir įdiegta policijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema.
