Be to, prezidentai aptars galimą geopolitinį pasikeitimą, kai Rusija, kuri taip pat žada remti NATO remiamą tarptautinę kovą prieš terorizmą, gali neberodyti didelio priešiškumo NATO plėtrai.
Susitikimo šeimininkas Bulgarijos prezidentas Petaras Stojanovas trečiadienį pareiškė, kad rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai "turėtų tapti NATO politinės plėtros katalizatoriumi".
"Į klausimą, ar NATO plėtra reikalinga, kai griuvo Berlyno siena ir nebeliko priešų, buvo rastas atsakymas, kad jokia šalis negali viena kovoti prieš terorizmą", - pridūrė P.Stojanovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva gali pakeisti savo priešišką poziciją NATO plėtros klausimu, jeigu Aljanso vaidmuo taps labiau politinis.
"Jeigu NATO įgys kitą atspalvį ir taps politine organizacija - žinoma, mes peržiūrėsime savo poziciją dėl jos plėtros, kad galėtume jaustis dalyvaują šiuose procesuose", - sakė V.Putinas.
"Galima visiškai pakeisti požiūrį šiuo klausimu, jeigu norima suprasti daugelį kartų Europoje keltas idėjas, kai buvo teigiama, jog NATO transformuojasi", - pridūrė Rusijos vadovas.
Trys buvusios komunistinės šalys - Lenkija, Čekija ir Vengrija - 1999 metais įstojo į NATO. Dar devynios šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Albanija ir Makedonija - tikisi būti pakviestos į NATO ateinančiais metais. Kroatija, kuri oficialiai nėra kandidatė į NATO nares, taip pat turi vilčių būti pakviesta.
