Politologo vertinimu, konservatorių ir liberalcentristų rinkėjų yra per mažai, kad šios dvi partijos pajėgtų sukurti politinę atsvarą šalies geopolitinės orientacijos atžvilgiu dviprasmiškai nusiteikusioms politinėms jėgoms.
"Jei apklausos rezultatai virstų tikrove, smarkiai pasikeistų Lietuvos vidaus gyvenimas, o tai turėtų padarinių ir Lietuvos santykiams su kitomis šalimis, - teigė V. Radžvilas. - Svarbiausias pokytis būtų tas, kad aukščiausiu - Seimo lygiu Lietuvoje neliktų rimtos opozicijos toms politinėms jėgoms, kurių antivakarietiškos ir antidemokratinės nuostatos yra daugmaž akivaizdžios ir nekelia abejonių".
Nagrinėdamas "Baltijos tyrimų" paskelbtus skaičius, V. Radžvilas pažymėjo, jog "išversti į praktinės politikos kalbą" šie skaičiai reikštų prorusiškų politinių jėgų įtakos Lietuvoje stiprėjimą.
"Matyt, vyks procesas, kurį galima vadinti savotiška Lietuvos finliandizacija. Lietuva, žinoma, neatsisakytų formalios narystės nei Europos Sąjungoje, nei NATO, tačiau beveik nėra abejonių, kad tą narystę būtų siekiama padaryti kuo formalesnę, o svarbiausia - pakreipti ją tokia linkme, kuri atitiktų ilgalaikius strateginius Rusijos interesus", - nuogąstavo politologas.
Jo teigimu, jei rinkimus triuškinamai laimėtų Darbo partija, Liberalų demokratų partija ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, padidėtų tikimybė, jog Lietuvoje po Seimo rinkimų stiprės oligarchinių grupuočių įtaka.
"Vienas svarbiausių šių grupuočių tikslų - išgrobstyti ir pasidalinti iš Europos Sąjungos ateisiančią paramą. Joms įsitvirtinus, Lietuvos ekonominės ir socialinės problemos liktų neišspręstos, didėtų socialinė atskirtis, šalis atsilikinėtų nuo savo kaimynių, tapusių Europos Sąjungos narėmis. Tų piliečių, kurie neateis į rinkimus, abejingumas gali baigtis tuo, kad Lietuva, užuot ryžtingai ėjusi į priekį, pamažu virs stagnacijos pelke Europos Sąjungoje", - sakė V. Radžvilas.
Anot jo, dabartinė valdžia nerodė noro ir sugebėjimų vykdyti ryžtingas, gyvybiškai svarbias reformas, kurios tarnautų ne oligarchinių klanų, o visų piliečių interesams. V. Radžvilo žodžiais, "šviesiausia, veržliausia ir labiausiai išsilavinusi tautos dalis dėl to palieka Lietuvą taip sparčiai ir gausiai, kad tai jau yra grėsmė nacionaliniam šalies saugumui ir apskritai - išlikimui".
Pasak politologo, jei rinkimus į Seimą laimės Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso ir Kazimiros Prunskienės kandidatų sąrašai, ši tendencija tik dar labiau sustiprės.
Lietuvos - Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, likus savaitei iki Seimo rinkimų už Darbo partiją balsuotų 33 proc. rinkėjų, ketinančių dalyvauti rinkimuose ir jau apsisprendusių, kam atiduoti savo balsus.
Antroje vietoje pagal populiarumą yra Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija "Už darbą Lietuvai". Už Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą balsuotų 21 proc. apsisprendusių rinkėjų.
Už Tėvynės sąjungą - konservatorius, politinius kalinius ir tremtinius bei krikščioniškuosius demokratus - ketina balsuoti 9,5 proc. partijas ir koalicijas pasirinkusių rinkėjų. Už Liberalų ir centro sąjungą ketina balsuoti 9,1 proc. apklaustųjų, o Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungą palaikytų 8,6 proc. jau apsisprendusių rinkėjų.
Už Rolando Pakso koaliciją "Už tvarką ir teisingumą" balsuotų 7,6 proc. apklausos dalyvių.
Ties patekimo į Seimą riba yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurią palaikytų 4,8 proc. jau apsisprendusių, už ką balsuoti, rinkėjų.
