Atviros Lietuvos fondo bei Konrado Adenauerio fondų lėšomis finansuoto bendro projekto dalyviai sako, kad dabartiniai Seimo rinkimai bus demokratijos išbandymas šalyje.
LLRI prezidentas Ugnius Trumpa sako, kad šiemetiniai Seimo rinkimai išsiskiria didelių politinių programinių nuostatų kontrastais. „Tai ką siūlo šešios populiariausios partijos ar koalicijos vis dėlto yra labai skirtingi dalykai ir iš tikrųjų yra labai sunku prognozuoti galimas koalicijas“, - sakė U.Trumpa.
TSPMI dėstytojas Alvidas Lukošaitis pastebėjo, kad susidariusią situaciją galima vadinti užsitęsusia „paksiada“. Politologo nuomone, rinkėjas dėmesį turėtų kreipti į partijų pažadų realumą ir radikalumą. „Akivaizdu, kad dalis partijų šiuose rinkimuose nuėjo pigiausiu keliu - kai kurių partijų programose labai sunku rasti sistemiškumą ir partijos, atsižvelgdamos į visuomenės nuotaikas, savo programose tiesiog patalpino keletą radikalių idėjų, kurios šiandiena patrauklios rinkėjams“, - spaudos konferencijos metu sakė A.Lukošaitis.
Žurnalistams atliktą projektą pristačiusių ekonomistų bei politologų manymu, naują Vyriausybinę koaliciją teks formuoti iš daugiau nei dviejų politinių organizacijų. Politologo A.Lukošaičio nuomone, greičiausiai tai bus Algirdo Brazausko, Artūro Paulausko bendros koalicijos kartu su Darbo partija bei Kazimieros Prunskienės sudaryta visuomenės lyderių koalicija vyriausybinis darinys. LLRI prezidentas U.Trumpa teigia, kad, bet kokiu atveju, programinių kontrastų klausimas po Seimo rinkimų bus labai svarbus ir kažkam reikės atsisakyti savo duotų įsipareigojimų.
A.Lukošaitis mano, kad vis dėlto didesnių problemų partijoms, derantis dėl Vyriausybės formavimo, neturėtų kilti, „nes vertybiniai dalykai bus iškeičiami į konjunktūrinius“.
Programose – vidiniai prieštaravimai
LLRI vyresnysis ekspertas dr. Ramūnas Vilpišauskas, išskyręs pastebėtas šiemetiniuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių organizacijų programų naujoves bei panašumus, teigia, kad Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų programų vienas esminių bruožų – jų vidiniai prieštaravimai. „Minėtas neatitikimas tarp deklaruojamų norų ir nelabai jiems įgyvendinti tinkamų priemonių yra bene ryškiausias absoliučios daugumos partijų programų bruožas“, - mano R.Vilpišauskas.
Pasak LLRI atstovo, nors, pavyzdžiui, programose deklaruojama, kad bus skatinamas įmonių konkurencingumas, ten pat siūlomos protekcinės ir paramos priemonės atskiriems subjektams ar sektoriams, kurie iš tiesų mažintų gebėjimą konkuruoti. R.Vilpišausko nuomone, dauguma politinių partijų programų, siūlomos išeitys iš susidariusių problemų, tėra trumpalaikės. Seimo narių mandatų siekiančių politikų sudarytose programose nenumatyti ilgalaikių, visuomenės interesus tenkinančių reformų principai.
R.Vilpišauskas išskyrė ir kitus Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų programų panašumus. Jo nuomone, šiemetiniuose parlamento rinkimuose dalyvaujančioms politinėms organizacijoms nauja, tačiau bendra tendencija tapo kiekybiniai rinkiminiai pažadai. Labiausiai tuo naudotis mėgsta dabartinės socialdemokratų ir socialliberalų valdančiosios koalicija. Tokiems pažadams priskiriami tokie politikų programose deklaruojami orientyrai, kaip didinamas bendrasis vidaus produktas (BVP), žadami pensijų, minimalaus darbo užmokesčio padidinimai.
Tačiau, pasak R.Vilpišausko, tokie parlamentaro mandato siekiančio politiko pažadai iš tiesų turi būti vertinami tik kaip prognozės. „Daug ką tokia forma traukia, tačiau, vertinant kritiškai, reikia pastebėti, kad dauguma tų rodiklių yra prognozės, kurios labai menkai priklausys nuo Seimo ar Vyriausybės. Jie pirmiausia priklauso nuo to, kas vyksta ekonomikoje. Todėl nėra visiškai korektiška pateikti tokius pažadus“, - kalbėjo ekonomistas.
R.Vilpišausko nuomone, į Seimą kandidatuojančių politinių partijų programose nauja ir tai, kad šiemet didesnis dėmesys skiriamas būtent šalies vidaus politikos reikalams. Tačiau, anot LLRI specialisto, naujiesiems Seimo nariams vis dar trūksta supratimo ir žinių apie Europos Sąjungos veikimo principus, kurie tiesiogiai lemia daugelį Lietuvos ekonomikos sričių. Be to, pagrindinėms temoms - sveikatos apsaugai, švietimo sistemai partijos skiria vis dar nedaug dėmesio.
Vienų problemos perkeliamos kitiems
Išnagrinėjus politinių partijų programas, specialistai teigia pastebėję, kad dalis politikų ir vėl žada stipriai keisti politinę sistemą Lietuvoje. Tačiau šiems Seimo rinkimams būdinga tai, kad radikalius pakeitimus žada būtent didelį populiarumą tarp šalies rinkėjų turinčios politinės organizacijos.
Kitas, taip pat gana pavojingas politinių partijų programoms būdingas bruožas – politikų deklaruotinas išskirtinis dėmesys atskiroms visuomenės interesų grupėms. „Nepaisant to, jog daugelis partijų ar koalicijų savo programose deklaruoja, kad sieks vienodai atstovauti visų gyventojų, visų visuomenės grupių interesams, tačiau, pereinant prie konkrečių siūlymų, iš karto galima rasti labai daug priemonių, kurios skirtos tam tikrai visuomenės grupei. Šiuo atveju geriausias pavyzdys yra ūkininkai“, - sakė R.Vilpišauskas.
Pasak jo, ypač tai būdinga Darbo partijos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkės sukurtai "Kazimieros Prunskienės - visuomenės lyderių koalicijos" bei kai kurių marginalinių partijų programoms. LLRI specialisto manymu, taip politikai, spręsdami tik pasirinktų visuomenės grupių problemas, esamus trūkumus ir keblumus perkelia kitoms visuomenės grupėms.
Politikai – piliečių mokytojai
Bendrame projekte dalyvavęs PVI tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas analizavo politinių partijų ir koalicijų rinkimų programose matomą santykį su pilietine visuomene. "Dabartinius politikos ir visuomenės santykius galima apibūdinti kaip vis didėjantį susvetimėjimą, pasitikėjimo krizę", - analizės rezultatus pateikė M.Adomėnas. Pasak jo, dauguma politinių partijų į šalies piliečius vis dar žiūri iš mokytojo pozicijų ir, sprendžiant iš rinkiminių programų, nepanašu, kad situacija šalyje keistųsi.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks spalio 10 dieną.
