Remdamasis šiemet atliktais "Eurobarometro" tyrimais, V. Gaidys darė prielaidą, jog žmonės simpatizuoja Darbo partijai, nes trys ketvirtadaliai jų per pastaruosius 5 metus nepajuto gyvenimo pagerėjimo ir sieja tai su valdžioje buvusių partijų veikla.
"Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad jų gyvenimas per pastaruosius 5 metus pagerėjo, o trys ketvirtadaliai pagerėjimo nejaučia. Tarp apklaustųjų 35 proc. teigia, kad jų gyvenimas pablogėjo, o 40 proc. sako, jog nepasikeitė. Tai iškalbingi skaičiai. Bendrasis vidaus produktas auga, o didelei daliai žmonių asmeninis gyvenimas nepagerėjo. Jiems galbūt iškyla klausimas - ar balsuoti už tuos pačius, jau buvusius valdžioje, ar ieškoti kažko naujo", - teigė V. Gaidys.
Kartu jis pripažino, jog Lietuva šiuo atžvilgiu neišsiskiria iš kitų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, o jos rinkėjai nėra "nesusipratę". "Atvirkščiai - palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, Lietuva daugeliu atžvilgių atrodo geriau už vidurkį. Kitų šalių vidurkis rodo, kad 44 proc. jų gyventojų kalba apie gyvenimo pablogėjimą. Tose šalyse žmonės balsuodami elgiasi panašiai į Lietuvos rinkėjus", - tvirtino sociologas.
Anot jo, per rinkimų kampanijas Lietuvoje žmones labiausiai veikia asmeninis bendravimas su kandidatais, o antra pagal poveikio mastą rinkimų agitacijos priemonė - televizija.
V. Gaidžio teigimu, žmonės Lietuvoje imlūs ne tiek trumpiems, neinformatyviems reklamos klipams, kiek įdomiems televizijos debatams. "Televizija - įdomiausia, jei rodomi geri debatai, o ne kokie nors klipai. Tik jokiu būdu ne kalbančios galvos. Geri debatai priklauso ir nuo kandidatų, ir nuo laidų vedėjų - žurnalistų", - sakė V. Gaidys.
Jo žodžiais, vyresnio amžiaus žmonėms kaip informacijos šaltinis svarbus radijas. "Jaunimas daugiau klausosi muzikos, o vyresni žmonės - žinių. Jie kur kas labiau domisi politika, bando susivokti partijų programose", - teigė sociologas.
Jo nuomone, Lietuvos rinkėjai nėra neišprusę ir lengvai pasiduodantys vadinamųjų "juodųjų technologijų" ar paviršutiniškos reklamos poveikiui. "Ypatingai nepervertinčiau tų dalykų. Kaip rodo apklausos, Lietuvos rinkėjas, palyginti su kitų šalių rinkėjais, yra gana išprusęs", - pažymėjo V. Gaidys.
Po Europos Parlamento rinkimų atliktas "Eurobarometro" tyrimas, anot sociologo, parodė, kad į klausimą, ar yra partija, kuri respondentui atrodo labai artima, 26 proc. lietuvių atsakė teigiamai. Naujųjų ES narių vidurkis, teigiamai atsakant į šį klausimą, sudarė 12 proc., o ES senbuvėse - 14 proc. Anot V. Gaidžio, respondentai Lietuvoje taip pat geriau už vidurkį atsakė, ar žino, kas laimėjo Europos Parlamento rinkimus.
Savo ruožtu Eltos kalbinta Rinkos analizės ir tyrimų grupės (RAIT) vadovė Inga Nausėdienė pažymėjo, kad Lietuvos rinkėjų politiniam apsisprendimui dažnai trūksta logikos.
"Lietuvos rinkėjai dar nepasižymi stipriomis ir argumentuotomis politinėmis nuostatomis, nėra įsitvirtinusių balsavimo, rinkėjų elgsenos modelių. Nemažai rinkėjų savo pasirinkimus motyvuoja nelogiškais argumentais. Pavyzdžiui: "Už Darbo partiją balsuočiau, nes ji turi patirties". Tačiau ši partija yra visiškai nauja politinė jėga", - teigė I. Nausėdienė.
Rinkimai į Seimą vyks šių metų spalio 10 dieną, antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose - spalio 24 dieną. Skelbiami visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad populiariausia šiuo metu išlieka Darbo partija, už kurią, kaip ir per Europos Parlamento rinkimus, gali balsuoti apie 30 proc. rinkėjų.
