Pokalbyje šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvos mokykla vargsta dėl laiku nepadarytų reformos darbų, kuriems reikalingas bendras partijų sutarimas.
Prezidento nuomone, būtina jau šį rudenį pereiti prie dviejų metų profiliuoto mokymo metodų, nes po SSRS žlugimo tik Lietuva ir Baltarusija yra išsaugojusios iš sovietmečio paveldėtą unifikuotą bendrojo lavinimo mokyklą.
Pasak V. Adamkaus, bendrojo lavinimo struktūros pagrindas - stipri dešimtmetė mokykla, duodanti tvirtus išsilavinimo pagrindus. Jų tąsa - gimnazijos ir profiliuotos vidurinės mokyklos, kurios ateityje, matyt, turėtų susilieti.
Pasitarime prezidentas pažymėjo, jog mokyklas reikia atnaujinti ir modernizuoti, ir pridūrė, kad naujos investicijos bus prasmingos tik tuomet, jei bus racionaliai sutvarkytas mokyklų tinklas.
"Man ypač didelį rūpestį kelia kaimo vaikai. Tyrimai rodo, kad kaimo mokyklose šiuo metu mokiniai gauna blogesnį bendrąjį išsilavinimą nei mieste, ir todėl daugeliui jų užkertamas kelias į aukštąjį mokslą", kalbėjo V. Adamkus.
V. Adamkus sukritikavo Valstiečių partijos lyderio Ramūno Karbauskio siūlymą kaimo vaikams numatyti atskiras priėmimo į universitetus sąlygas.
Prezidentas taip pat pareiškė, jog būtina spartinti "geltonojo autobusiuko" - vaikų pavežėjimo į mokyklas - programos įgyvendinimą. Kartu jis reikalavo daugiau dėmesio ikimokykliniam vaikų ugdymui, mokyklų kultūrinių ir socialinių funkcijų plėtrai, vadovėlių leidybos finansavimui.
Opozicinės Seimo LDDP frakcijos narys Justinas Karosas teigė, kad pasitarime prezidentas prašė neinicijuoti interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrui K. Plateliui ir leisti jam eiti šias pareigas iki Seimo rinkimų, tačiau darbiečiai šią procedūra ketina tęsti.
Norint inicijuoti interpeliaciją pareigūnui, reikia surinkti 28 Seimo narių parašus.
Pasak A. Karoso, prie interpeliacijos nutarė prisidėti socialdemokratai, centristai ir "dutūkstantininkai", ir šią savaitę parašai bus renkami toliau.
