Tačiau namų ūkio biudžeto „galva“ tiek tarp jaunimo, tiek tarp vyresnių žmonių išlieka moteris. Apklausa parodė, kad sprendimus dėl kasdienių pirkinių dažniausiai priima moterys. Taip pat šiek tiek daugiau moterų nurodė galinčios priimti savarankiškus sprendimus dėl savo reikmių.
Kuo ilgiau gyvena kartu, tuo bendresnės pajamos
Lietuvos statistikos departamentas, 2010 m. atlikdamas pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, surinko duomenis apie dalijimąsi lėšomis namų ūkyje. Buvo apklausti namų ūkiai, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys.
Tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų namų ūkių visas savo pajamas laikė bendromis, 21 proc. dalį pajamų laikė bendromis, o dalį – asmeninėmis, ir tik 3 proc. visas savo gautas pajamas laikė asmeninėmis. Miestuose bendrai pajamas tvarkė 74 proc. namų ūkių, kaimuose – 79 proc. Tarp namų ūkių su vaikais pajamas bendrai tvarkė 80 proc., tarp namų ūkių be vaikų – 72 proc.
60 proc. asmenų visas savo pajamas skyrė bendram namų ūkio biudžetui, 12 proc. – maždaug pusę arba daugiau savo pajamų, 11 proc. daugiau nei pusę ar visas savo pajamas laikė asmeninėmis, o 17 proc. nurodė, kad asmeninių pajamų negavo.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal tai, kokią savo pajamų dalį jie skyrė bendram namų ūkio biudžetui, nedidelis: visas savo pajamas bendram namų ūkio biudžetui skyrė 61 proc. moterų ir 59 proc. vyrų.
Kuo ilgiau poros gyvena kartu, tuo dažniau gautas pajamas tvarko bendrai. Visas savo pajamas bendram namų ūkio biudžetui skyrė dauguma (92 proc.) asmenų, kartu gyvenančių daugiau nei 50 metų, beveik keturi penktadaliai (78 proc.) asmenų, su partneriu pragyvenusių nuo 21 iki 40 metų, ir du trečdaliai (67 proc.) asmenų, gyvenančių kartu mažiau nei 10 metų.
Mažiausią savo pajamų dalį bendram namų ūkio biudžetui skyrė jaunimas. Kokias nors asmenines pajamas gavo 39 proc. 16–24 metų amžiaus asmenų, iš jų kas antras (48 proc.) daugiau nei pusę ar visas savo pajamas laikė asmeninėmis.
Jauniems žmonėms atrodo normalu, kad jie išlaikomi tėvų
Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvos gyventojai labai efektyviai tvarkosi su šeimos išlaidomis – tvarko jas bendrai, tariasi dėl pirkinių. Tačiau tokio efektyvumo veikiausiai reikalauja pajamų dydis: ko gera, nėra daug šeimų, kuriose pajamos tokio dydžio, kad po bendrųjų išlaidų liktų reikšminga dalis asmeninėms reikmėms.
„Tai, kad vyresni, ilgiau kartu gyvenantys žmonės kartu tvarko savo pinigus, vėlgi gali būti nulemta pajamų dydžio. Prisiminkime, kad vidutinė pensija yra daugiau nei perpus mažesnė už vidutinį darbo užmokestį. Be to, per ilgus metus jau atsirado „įprastas“ bendras išlaidų planas, į kurį veikiausiai įtraukiamos ir tokios išlaidos, kurios jaunoje šeimoje būtų laikomos asmeninėmis – vaistai, kai kurios asmeninės paslaugos ar prekės“, - aiškino pašnekovė.
Finansų ekspertei pasirodė įdomūs rezultatai, kaip prie bendrųjų šeimos išlaidų prisideda jaunimas. Viena vertus, toks nedidelis „dalyvavimas“ apmokant bendras išlaidas, anot jos, gali būti nulemtas, kad tų pajamų jaunimas gavo iš savo tėvų ir šias pajamas tėvai jau priskiria bendroms išlaidoms.
Kita vertus, jaunimo pajamos gali būti labai nedidelės ir tėvai palengvinimu šeimos biudžetui laiko jau tai, kad nebereikia duoti pinigų asmeniniams vaikų poreikiams, o prisidėti prie bendrųjų išlaidų nereikalauja. Pagaliau gali būti ir taip, kad jaunimas, net ir uždirbdamas didesnes pajamas, tiesiog nemato būtinybės prisidėti prie bendrų šeimos išlaidų – juk iki šiol nereikėjo.
„Kai tokie jauni žmonės pagaliau pradeda gyventi atskirai, jiems kurį laiką būna sunku susidoroti su išlaidų planavimo užduotimis, išmokti riboti savo norus, atskirti juos nuo poreikių, pradėti taupyti. Todėl svarbu, kad jauni žmonės bent jau žinotų, kokios yra bendros šeimos išlaidos. Beje, mes turime susidarę stereotipą, kad, pavyzdžiui, italai ilgai nesituokia ir gyvena pas mamą, nes jiems tai labai patogu. Tačiau ir Lietuvoje yra tekę bendrauti su žmogumi, pas kurį gyveno dukra su vyru. Žmogus guodėsi, kad jauna šeima nesusiprato prisidėti prie bendrų išlaidų, o tėvai varžėsi pasakyti, kad sunkiai gali atlaikyti padidėjusias išlaidas“, - pasakojo J. Varanauskienė.
Moterys dažniau nei vyrai gali savarankiškai leisti pinigus asmeninėms reikmėms
Lietuvos statistikos departamento tyrimas taip pat parodė, kad savo banko sąskaitą ar teisę naudotis lėšomis iš kito namų ūkio nario banko sąskaitos turėjo 66 proc. asmenų. Iš jų – pusė (50 proc.) 18–24 metų asmenų, 75 proc. 25–49 metų asmenų, 71 proc. 50–64 metų asmenų ir 56 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų.
Visada arba beveik visada savarankiškai (nepasitarę su kitais namų ūkio nariais) priimti sprendimus dėl išlaidų asmeninėms reikmėms, laisvalaikiui ir pomėgiams gali 63 proc. respondentų, tik kartais – 31 proc., niekada arba beveik niekada – 6 proc. Moterys šiek tiek dažniau negu vyrai nurodė visada ar beveik visada galinčios savarankiškai spręsti išlaidų asmeninėms reikmėms klausimą.
Dirbantys asmenys dažniau nei kiti nurodė, kad gali leisti pinigus savo reikmėms nepasitarę su kitais namų ūkio nariais: visada arba beveik visada savarankiškai priimti sprendimą dėl išlaidų asmeninėms reikmėms galėjo 75 proc. dirbančių asmenų. Mažiausią sprendimų priėmimo laisvę turėjo neaktyvūs asmenys (studentai, namų šeimininkės ir kt.), t. y. gaunantys mažiausiai arba iš viso negaunantys pajamų. Iš šios grupės visada arba beveik visada savarankiškai priimti sprendimus dėl išlaidų savo reikmėms galėjo tik 38 proc. asmenų.
Apklausos rezultatai rodo, kad namų ūkiuose, kurių sudėtyje yra sutuoktinių arba sugyventinių pora, sprendimus dėl kasdienių pirkinių dažniausiai priima moterys arba abu partneriai. 47 proc. poroje gyvenančių vyrų nurodė, kad šį klausimą dažniausiai sprendžia jų žmonos arba sugyventinės, 48 proc. – kad tokius sprendimus priima kartu. Daugiau kaip pusė (52 proc.) poroje gyvenančių moterų atsakė, kad dėl kasdienių pirkinių jos sprendžia dažniau nei jų partneriai, 45 proc. – kad tokius sprendimus priima drauge su partneriu.
Tyrimo duomenimis, sutuoktinių arba sugyventinių poros svarbius namų ūkiui klausimus dažniausiai sprendžia kartu. Sprendimus dėl brangių ilgalaikio vartojimo prekių ar baldų pirkimo kartu priėmė 81 proc. respondentų, dėl pinigų skolinimosi, įskaitant vartojimo ir būsto kreditus – 64 proc., dėl santaupų panaudojimo – 80 proc. Susituokusios poros svarbius klausimus sprendžia kartu dažniau nei santuokos neįregistravusios poros.
Sutuoktinių arba sugyventinių porose su vaikais iki 16 metų sprendimus dėl svarbių išlaidų vaikams dažniausiai priima abu partneriai (taip atsakė 69 proc. asmenų). Šios sudėties namų ūkiuose 31 proc. moterų ir 27 proc. vyrų nurodė, kad išlaidų vaikams klausimus sprendžia moterys.
Naujo požiūrio į šeimos finansus privalumai ir pavojai
Anot J. Varanauskienės, pakankamai reikšminga dalis respondentų teigia galintys savarankiškai priimti sprendimus dėl asmeninių išlaidų. „Keistas rezultatas, palyginus su anksčiau minėtais skaičiais, kad 60 proc. asmenų visas savo pajamas skiria bendram namų ūkio biudžetui. Taip pat keista, kad moterys, kurios, kaip rodo statistika, gauna mažesnes pajamas, teigia taip galinčios daryti dažniau negu vyrai. Manau, kad žmonės šiuo atveju labiau atsakė į klausimą, kaip jie norėtų ar kaip turėtų būti, o net taip, kaip jie yra“, - svarstė pašnekovė.
Finansų ekspertės teigimu, iš statistikos galima tik daryti prielaidą, kad žmonėms pradėjus uždirbti daugiau, finansų tvarkymas darosi labiau savarankiškas – bent jau dėl asmeninių išlaidų diskutuoti ir atsiskaitinėti nereikia.
„Viena vertus, tai kelia pavojų dažniau įsigyti nereikalingą daiktą. Kai pirkinį tenka pristatyti sutuoktiniui, visgi sprendimas geriau apgalvojamas. Kita vertus, ypač tik pradėjus gyventi kartu, būna nejauku pasakyti partneriui, kad kažko reikia, arba, atvirkščiai, kyla apmaudas, kad kažkam tenka atsiskaitinėti.
Santykių būdas, kai sutuoktiniai visas savo gaunamas pajamas laiko asmeninėmis, visuomenėje vertinamas nevienareikšmiai. Vieni tame įžvelgia nepasitikėjimą, nedraugiškumą, o kiti kaip tik mano, kad jeigu su kuriuo nors poros asmeniu kas nors nutiktų, nekiltų papildomų problemų dėl finansų. Užsienyje, aišku, toks požiūris populiaresnis, kaip ir vedybų sutartys. Kita vertus, ten žmonių pajamos yra didesnės, o pas mus mokesčiams ir maistui sunaudojamos praktiškai visos žmonių lėšos – daugiau pinigų tiesiog nelieka“, - aiškino pašnekovė.
Anot J. Varanauskienės, tai, kad 66 proc. respondentų nurodė turintys teisę naudotis kito šeimos nario banko sąskaita, palyginus su turima statistika apie tai, kiek yra bankuose atidarytų bendrų sąskaitų, kurių sutartyje aptarta, kaip kitas šeimos narys gali disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais, rodo, kad yra nerašytinis susitarimas šiuo klausimu. Tai yra šeimos nariai tiesiog naudojasi vienas kito kortelėmis. Žinoma, atsiskaitant prekybos vietose gali kilti keblumų, jei, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad Petraitienė ar Petraitytė pateikė pardavėjai Petraičio kortelę, tačiau imant pinigus iš bankomato tokių problemų nekyla.
„Nors bendras pinigų ar turto tvarkymas turi privalumų, tačiau skirtingiems namų ūkiams priimtiniausias gali būti ir kitoks pajamų ar išlaidų pasidalijimas. Tačiau tiems, kurie pinigus tvarko atskirai, pravartu būtų kartas nuo karto aptarti šiuos reikalus. Jei vienam iš šeimos narių kas nors atsitinka (liga, nelaimingas atsitikimas ir pan.), lengviau ir greičiau galima sutvarkyti finansinius klausimus, kai kiti šeimos nariai turi informacijos apie savo šeimynykščio pajamas, sukauptą turtą“, - patarė finansų ekspertė.
