aA
Daugelis su palengvėjimu atsiduso, kai praėjusią savaitę irakiečiai pagrobėjai paleido tris savaites įkaitėmis laikytas itales humanitarinės pagalbos darbuotojas. Istorija, susijusi su „dviejų Simonų“ (Simonos Pari ir Simonos Parretta) paleidimu, itin įdomi dėl dviejų dalykų.
Irake veikianti islamistų grupuotė paskelbė laikanti 10 įkaitų
Irake veikianti islamistų grupuotė paskelbė laikanti 10 įkaitų
© AFP/Scanpix
Įkaitėmis laikytos italės buvo paleistos sumokėjus išpirką. Laikraščiuose pasirodžiusią informaciją apie tai, jog italų vyriausybė teroristams sumokėjo išpirką (mažiausiai 1 mln. JAV dolerių), patvirtino Italijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gustavo Selva. Tai reiškia, jog Italijos vyriausybė nusižengė visuotinai priimtai nuostatai nesiderėti su teroristais ir nepasiduoti jų šantažui.

Nuolaidžiavimas teroristams yra laikomas žalingu dėl politinių ir su nusikalstamumu susijusių priežasčių. Teroristų reikalavimų įvykdymas skatina terorizmo, kaip veiksmingos taktikos, populiarėjimą bei parodo atitinkamų politinių režimų silpnumą. Manoma, jog teroristams sumokėtos išpirkos gali būti panaudotos ginklams įsigyti ir naujiems teroristiniams išpuoliams rengti.

Aišku, kai kurių aukšto rango politikų prisiekinėjimai jokiomis aplinkybėmis nesileisti į derybas su teroristais dažnai yra deklaratyvaus pobūdžio. Derybos su teroristais vyksta ir teroristų reikalavimai vykdomi. Italijos vyriausybė šiuo atveju tikrai nėra pirmoji, nusižengusi minėtai nuostatai. Derybos su teroristais gali padėti išgelbėti nekaltų žmonių gyvybes. Piliečių saugumo užtikrinimas – kiekvienos vyriausybės pagrindinė pareiga. Šiuo atveju svarbiausias yra galimų politinių kaštų ir galimos politinės naudos įvertinimas.

Tikriausiai Italijos vyriausybė kur kas daugiau kritikos būtų susilaukusi, jei būtų nenusileidusi teroristų reikalavimams ir žiniasklaidoje po kiek laiko būtų pasirodžiusi vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojama italių humanitarinės pagalbos darbuotojų egzekucija. Kartais politikams tenka priimti moraliniu požiūriu sunkius sprendimus – aukoti nekaltus piliečius ar svarbius politinius principus.

Terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo sąsajos

Išpirkos reikalavimas už įkaičių italių paleidimą liudija apie tai, jog teroristai gali veikti kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės. Pasak CŽV analitiko Nealo Pollardo, teroristai nuo eilinių kriminalinių nusikaltėlių skiriasi tuo, jog pirmieji nusikaltimus daro ne dėl godumo, bet dėl politinių motyvų. Terorizmas - politinis nusikaltimas. Perskyra tarp teroristų ir eilinių nusikaltėlių tampa labai nebeaiški, kuomet už įkaitų paleidimą teroristai reikalauja pinigų.

"Teroristų reikalavimų įvykdymas skatina terorizmo, kaip veiksmingos taktikos, populiarėjimą bei parodo atitinkamų politinių režimų silpnumą."
Egidijus Gailiūnas:

Iš tiesų ne kartą buvo įrodyta, kad teroristinės organizacijos gali veikti kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės. Pastaraisiais metais buvo užfiksuota daug atvejų, kai teroristinės organizacijos užsiiminėjo organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms būdinga veikla. Toks teroristinių organizacijų veiklos pasikeitimas siejamas su tuo, jog po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių buvo užšaldyta daug teroristams ir su jais susijusiems asmenims priklausiusių sąskaitų.

Teroristinėms organizacijoms (naujų teroristų parengimui ir atitinkamų priemonių įsigijimui) trūksta pinigų, todėl jos užsiima narkotikų prekyba, ginklų kontrabanda, prekyba žmonėmis, deimantų perpardavinėjimu. Už kovo 11 dienos sprogimus Madride atsakingi asmenys visų pirma buvo identifikuoti kaip prekiautojai narkotikais. Taigi nėra keista, jog irakiečiai teroristai, pagrobę itales, pasitenkino pinigais, o ne 2 700 italų karių išvedimu iš Irako.

Žinoma, fanatiškiems religiniams teroristams, skirtingai nuo eilinių nusikaltėlių, pinigai nėra tikslas savaime. Pinigai yra priemonė politinių, religinių ir ideologinių tikslų realizavimui. Tikėtina, jog kitą kartą tie patys itales už išpirką paleidę irakiečiai nebepasitenkins pinigais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.