"Manau, kad jo vaikystė buvo nelaiminga, - televizijos kanalui NBC sakė B.bin Sultanas. - Mano galva, jis buvo balta varna šeimoje, todėl kurį laiką manėme, kad jo religiniai polinkiai yra teigiamas bruožas. Tačiau jo viduje kažkas pasikeitė".
Milijonierių O.bin Ladeną, įžymios Saudo Arabijos šeimos palikuonis, vėliau tapusį islamo ekstremistu, Vašingtonas laiko pagrindiniu rugsėjo 11 dienos atakų Niujorke ir Vašingtone, per kurias žuvo ar dingo daugiau kaip 5,7 tūkst. žmonių, įtariamuoju. Manoma, kad šiuo metu jis slapstosi Afganistane, kur jam prieglobstį suteikė Talibano judėjimas ir kuris, nebijodamas galimo atpildo, kategoriškai atmeta JAV reikalavimus jį išduoti.
Princo B.bin Sultano teigimu, su O.bin Ladenu jis susitiko tuo metu, kai pastarasis rėmė Afganistano kovą su įsiveržusia SSRS armija.
"Jis norėjo padėkoti man, kad aktyviai raginu amerikiečius, mūsų draugus, padėti kovoti su ateistais komunistais .. Ar tai ne ironiška?"- klausė jis CNN pokalbių laidoje "Larry King Live". Anot princo, vyriškis, vėliau tapęs labiausiai ieškomu pasaulyje teroristu, jo anaiptol nepribloškė.
"Prisipažinsiu, jis nepadarė man įspūdžio, - sakė princas B.bin Sultanas. - Jis buvo paprastas ir labai tylus. Nemanau, kad jis sugebėtų padaryti tai, kuo dabar yra kaltinamas. Esu įsitikinęs, kad jo aplinkoje sukasi žmonių, kurie yra jo smegenys ... Jis veikiau charizmatinis lyderis".
Saudo Arabija, kurioje atsirado islamas ir kuri yra viena iš strateginių JAV kovos su terorizmu koalicijos sąjungininkių, neseniai pareiškė neleisianti tarptautinėms pajėgoms rengti atakas prieš Afganistaną iš jos teritorijoje esančių karinių bazių, tačiau neatmetė galimybės leisti naudotis jos oro erdve kitais kampanijos tikslais.
Princo B.bin Sultano teigimu, Saudo Arabija nebuvo gavusi formalaus prašymo leisti naudotis jos bazėmis. "Šiuo metu svarbiausia tai, kad mes stovime petys į petį ir vienodai įsivaizduojame, ką reikia daryti, - sakė jis.
