aA
Nors po teroristų atakų Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvos gyventojai ėmė skaityti daugiau vakarietiškų leidinių ir ėmė dažniau žiūrėti rimtus TV kanalus, tačiau kaip liudija užsienio spaudos importuotojų duomenys, palyginus su kitomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis vakarietiškos spaudos skaitomumas Lietuvoje vis dar tebėra neįtikėtinai žemas.
Newspaper
Per pastaruosius trejus metus į Lietuvą įvežamų užsienio spaudos leidinių kiekis išaugo du kartus. Jei per visus 1998-uosius metus užsienio leidiniais prekiaujanti bendrovė “Reda Press” įvežė 72 tūkstančius dienraščių, tai 2000-aisiais metais 150 tūkstančių, kitaip tariant kasdien po tris tūkstančius kopijų. Užsienio savaitraščių į Lietuvą kasmet atvežama po 30 tūkstančių, mėnraščių po 10 tūkstančių.

Tiesa, anot “Reda press” savininko Algio Klimaičio, padidėjęs užsienio leidinių perkamumas pats savaime nėra iškalbingas faktas, mat lietuviai sudaro tik 10 proc. užsienio žiniasklaidos pirkėjų Lietuvoje, didžioji dalis pirkėjų yra ambasados, Lietuvoje veikiančios užsienio korporacijos, bendros įmonės arba užsienio turistai. Kalbant paprasčiau, jei kasdien į Lietuva atvežama 300 laikraščio “Financial Times” egzempliorių, tai lietuviai jų nuperka tik 40 egzempliorių. Žinant, kad vieną “Financial Times” numerį skaito vidutiniškai 6-7 žmonės, nesunkiai galima apskaičiuoti, jog “Financial times” skaito daugiausiai 300 lietuvių. Dar maždaug 500 lietuvių skaito kitą angliškąją spaudą, o 500 lietuvių skaito vokiškąją spaudą. Taigi iš viso vakarietišką spaudą Lietuvoje skaito daugiausiai pusantro tūkstančio lietuvių. Tai yra neįtikėtinai mažas rodiklis. Algio Klimaičio manymu, Lietuvos elitas užsienio žiniasklaidos skaito itin mažai. Mūsų radijo duomenimis, užsienio spaudą skaito 8 Seimo nariai iš 140-ies. Nors Seimo biblioteka užsako net 30 Vakarų spaudos leidinių.

Kaip teigia mentaliteto tyrinėtojai, užsienio spaudos neskaitymas, matyt, tai ir lemia lietuvių ir mūsų valdžios provincialumą ir nesigaudymą globalizacijos procesuose. Užsienio žiniasklaidos o taip pat ir literatūros skaitymas kaip tik ir yra pagrindinė priemonė siekiant praplėsti akiratį.

Tiesa, nemaža dalis lietuvių gali pasiteisinti. Užsienio spaudos jie neskaito todėl, kad neturi pinigų, juk “Financial Times” prenumerata metams kainuoja 1000 JAV dolerių. Tačiau, vargu, ar dauguma lietuvių skaitytų tokią spaudą, net jei ir turėtų pinigų. Jie greičiau skaitytų “Bild”, “The Sun”, kitus bulvarinius leidinius.

Beje, kaip paaiškėjo, lietuviai skaito ne tik mažai vakarietiškų leidinių, bet žiūri ir mažai vakarietiškų rimtų televizijos kanalų, CNN, BBC, Bloomberg, Euronews.

Galimybę matyti užsienio kanalus turi maždaug 10 proc.Lietuvos gyventojų, tačiau didesnioji dalis jų žiūri rusiškus kanalus, arba pramoginius vakarietiškus kanalus. Vakarietiškus žinių kanalus žiūri irgi nedaugiau nei trys tūkstančiai lietuvių.