"Liepos mėnesį į Paryžių važinėdavome tris kartus per savaitę, dabar - jau penkis, - LŽ gyrėsi "Kautros" marketingo direktorius Gintautas Pakusas. Klientų sumažėjimo tikrai nepajutome. Pavyzdžiui, rugpjūčio 20-ąją į Paryžių važiuos net du autobusai".
Užmirš
Tarptautinė praktika rodo, kad auto- ir aviakatastrofų sukeltas šokas žmonių galvoje išblėsta po savaitės dviejų. Užsieniečiai yra atlikę tyrimus, kaip žmonės reaguoja į lėktuvo katastrofas.
Žinomas psichologas Gediminas Navaitis mano, kad šių tyrimų išvadas galima pritaikyti ir Lietuvoje. Paradoksali situacija: keletą dienų po katastrofos sumažėja norinčiųjų skristi iš oro uosto, kuriame pakilo vėliau avariją patyręs lėktuvas, tačiau ta aviakompanija, kurios lėktuvas nukentėjo, klientų kažkodėl nepraranda.
Vadovaudamasis šia taisykle G.Navaitis prognozuoja, kad trys Lietuvos firmos - "Kautra", TOKS ir "Viliota", kurių autobusai pateko į avarijas, klientų neturėtų prarasti. "Aišku, kurį laiką gali išlikti baimė važiuoti į užsienį autobusu, tačiau daugeliui ji truks neilgai - vieną dvi savaites", - prognozavo psichologas.
Į avariją patekusių autobusų keleivius nelaimė gali paveikti dvejopai. Vieni avariją įvertins kaip nesėkmingą įvykį ir taps atsargesni, daugiau bijos, kiti, atvirkščiai - supratę, kad staiga galėjo žūti, pradės labiau vertinti gyvenimą, galbūt pakeis gyvenimo būdą.
G.Navaitis tvirtina, kad pastarosios nelaimės gali turėti ir savotiškos naudos. Visų pirma valdžia labiau susirūpins autobusų transporto kontrole, vairuotojų atranka. "Vieną avariją galima laikyti atsitiktinumu, antrą - sutapimu, o trečią dėsningumu", - įsitikinęs psichologas.
Saugumas
Po pirmadienį įvykusios avarijos Latvijoje, kaimyninėje valstybėje jau kalbama apie būtinybę riboti autobusų vairuotojų amžių. Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) autobusą, vykusį maršrutu Vilnius-Talinas, vairavo 1939 m. gimęs Jonas Kvietkauskas. Lietuvos nacionalinės vežėjų ir automobilistų asociacijos "Linava" Kelių transporto departamento ekspertė Živilė Tarbūnienė taip pat mano, kad autobusų vairuotojų amžius turėtų būti ribojamas.
"Autobuso vairuotojas atsako už dešimtis keleivių, todėl vairuotojų atranka turi būti labai griežta", - sako ekspertė. Abu Lenkijoje į avariją patekę autobusai buvo dviaukščiai. Pasak Ž.Tarbūnienės, šioje šalyje, kurios keliai labai prasti, važinėti dviaukščiais autobusais labai pavojinga. "Jei kelyje yra provėžos, greitai važiuojantis aukštas autobusas labai linguoja", - sako ekspertė. Ji mano, kad saugiausia sėdėti autobuso viduryje.
Laužas
Apie 60 proc. iš 970 tarptautiniais maršrutais galinčių važinėti Lietuvos autobusų yra 15 metų ir senesnių. Nors į užsienį važiuojantys autobusai tikrinami porą kartų per metus, transporto specialistai teigia negalį garantuoti, kad tokie seni autobusai jau kitą dieną po techninės apžiūros nesuges.
Techninės apžiūros metu dažniausiai užkliūva prastai veikiantys priekiniai bei galiniai autobusų stabdžiai ir trumpųjų bei ilgųjų šviesų sistema. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis į avariją patekę autobusai nebuvo labai seni. TOKS autobusas gamintas 1989, o "Kautros" - tik 1994 metais.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius vakar kreipėsi į Susisiekimo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, prašydamas per savaitę pateikti Vyriausybei informaciją, kas yra papildomai daroma tikrinant Lietuvos keleivių vežimo kompanijų autobusų techninę būklę bei vairuotojų sveikatą, siekiant ateityje išvengti tragiškų įvykių keliuose.
Susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas įpareigojo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo ir aplinkos skyrių bei ministerijos sekretorių iki kito pirmadienio parengti konkretų veiksmų planą, kaip garantuoti didesnį eismo saugumą vežant keleivius autobusais.
Avarijos
V.Kazlauskas:"2000-ieji yra epochų sandūrosmetai. Baigėsi Žuvų epocha, oprasidėjo Vandenio epocha. Epochų sandūroje įvyks ta daug kataklizmų ir, patikėkite, čia dar tik pradžia."
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet per pirmuosius septynis mėnesius užregistruoti 89 autoįvykiai, kai Lietuvos autobusai patyrė didesnes ar mažesnes avarijas.
Per tas nelaimes 12 žmonių žuvo, 110 buvo sužeisti. Liepos-rugpjūčio mėnesiais Valstybinė kelių transporto inspekcija sustiprino vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę, tikrino techninių apžiūrų atlikimo kokybę. Įvertinus to darbo rezultatus ir bus rengiamas minėtas veiksmų planas, o jį įgyvendinus tikimasi toliau mažinti eismo nelaimių skaičių Lietuvos ir užsienio keliuose. Susisiekimo ministerijos teigimu, žuvusiųjų per autovarijas mažėja antri metai iš eilės.
Kelių eismo saugumo fondo sekretorius Vigilijus Sadauskas LŽ teigė, kad apie 80 proc. visų autoavarijų kaltininkų yra vairuotojai. "Tikrindami vairuotojus pastebėjome, kad net didžiausi profesionalai, puikiai valdantys autobusą, dažnai nežino net elementariausių kelių eismo taisyklių", - teigė V.Sadauskas.
Jo manymu, išvengti avarijų padeda įvairios prevencinės akcijos, kurių metu vairuotojams primenama apie pavojus keliuose.
Draudikai
Bendrovės "Preventa" Asmenų draudimo biuro referentė Daiva Daukšienė LŽ tvirtino, kad po pastarųjų avarijų, norinčių apsidrausti į užsienį važiuojančių žmonių labai padaugėjo. "Anksčiau turistinės kompanijos turistus drausdavo tik vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimu, tačiau dabar vis daugėja norinčiųjų apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų", - teigė draudimo kompanijos darbuotoja.
Vykstantiesiems į užsienį dešimčiai dienų sveikatos draudimas 100 tūkst. Vokietijos markių be nuolaidų kainuoja 29 Lt, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų - mirties, invalidumo ir patirtų traumų - 50 tūkst. Lt kainuoja apie 40 Lt. Galima draustis ir mažesnei sumai.
Lenkijos ligoninėse gulėjo 11 "Preventoje" sveikatą apsidraudusių žmonių. Kiek draudimo bendrovei kainuos jų gydymo paslaugos, dar neaišku, nes lenkai dar neatsiuntė visų sąskaitų.
Šiandien jau galima pasakyti, kad antroje avarijoje žuvusios mokytojos iš Vilniaus Zinaidos Janinos Leišienės kūno pargabenimas į Lietuvą "Preventai" kainavo 7024 Lt. Moteris nebuvo apsidraudusi nuo nelaimingų atsitikimų, todėl giminės kompensacijos negaus.
Kataklizmai
Parapsichologas Vytautas Kazlauskas sako, kad Lietuvos autobusų avarijos nėra atsitiktinės. "2000-ieji yra epochų sandūros metai. Baigėsi Žuvų epocha, o prasidėjo Vandenio epocha. Epochų sandūroje įvyksta daug kataklizmų ir, patikėkite, čia dar tik pradžia", tvirtina parapsichologas.
Jis jaučia, kad Lietuvos žmonės yra pervargę, nusivylę gyvenimu, nes prieš atgaunant nepriklausomybę ateities Lietuvą dauguma įsivaizdavo kitaip. Pervargimas ir galėjo būti avarijų kaltininkas. "Pastarieji metai Lietuvai yra išbandymų ir kančių metai", įsitikinęs V.Kazlauskas.
