Šio registro įsteigimas buvo numatytas 1996 metų pabaigoje priimtame Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme, siekiant išsaugoti donorų bei recipientų anonimiškumą.
Įstatymas numato, kad už žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registro duomenų anonimiškumą atsako visi šio registro duomenimis besinaudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Donoro asmens duomenys negali būti atskleisti recipientui ir jo artimiesiems, o recipiento asmens duomenys - donorui ir jo artimiesiems. Išimtis gali būti daroma tik donorui ir recipientui raštu atsisakius anonimiškumo.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas dabar galiojantį įstatymą dėl žmogaus organų donorystės ir transplantacijos yra įvertinęs kaip "praktiškai draudžiantį" transplantuoti organus, išskyrus tuos atvejus, jei tam pritaria dar gyvas žmogus arba jo artimieji.
Per apklausą, kurią pernai gegužį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", 83,9 proc. respondentų pritarė audinių ir organų donorystei ir transplantacijai, o jai prieštaravo - 6,9 proc. 56,4 proc. respondentų besąlygiškai sutiko tapti donorais po savo mirties.
Šiais metais spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad Lietuvoje jau beveik metus veikia gerai organizuota tarptautinė nusikaltėlių grupuotė, kuri nelegalioms klinikoms Vakaruose tiekia žmonių organus.
Policijos žiniomis, dabar organų kaina juodojoje rinkoje svyruoja nuo kelių šimtų iki 3000 JAV dolerių. Pareigūnų duomenimis, Lietuvoje dabar gyvena apie 10 žmonių, kurie jau yra pardavę savo organus - dažniausiai inkstą ar kiaušidę.
Pagal Lietuvos įstatymus, žmogaus organai negali būti piniginių sandėrių objektas.
