Esu įsitikinęs, kad Lietuva neturėtų paklusti jokiam diktatui iš šono. Aukščiausi jos vadovai mandagiai, bet kategoriškai turėtų tai bandantiems padaryti paaiškinti, kad laisva ir nepriklausoma valstybė ir jos piliečiai niekada ir niekam neleis kištis į šalies reikalus.
Juk Lietuvos žmonės jau ne kartą aiškiai parodė visam pasauliui, kad savo valstybės reikalus mokame spręsti ir juos spręsime patys. Tad ir toliau tvarkysimės pagal savo įstatymus, nepaisant to, kad ir kaip koks nors „didesnis brolis“ norėtų primesti savo tvarką.
Valstybės institucijos ir šalies politikai privalo duoti ryžtingą atkirtį bet kokioms pastangoms dirbtinai kuriamas šalies vidaus gyvenimo problemas perkelti į tarptautinę plotmę, uždėti joms nacionalinį atspalvį, kurio iš tiesų nėra ir niekada nebuvo.
Lietuvoje ilgus dešimtmečius santarvėje ir tarpusavio supratimo dvasia sugyveno įvairiausių tautų atstovai. Lydima kaimyniškų santykių, užaugo ne viena karta. Tiesa, kartas nuo karto iš šalies atsirasdavo noras tuos santykius pagadinti. Bet juos visuomet atšaldydavo Lietuvos ryžtas patiems tvarkytis savo valstybėje. Tokiu pačiu ryžtu vadovaukimės ir šiandien.
