Vyriausieji rabinai pažymėjo, kad istorinėje šio mėnesio kalboje, kurioje popiežius prašė atleisti krikščionių nuodėmes prieš žydus ir kitų tautų žmones, jis nepaminėjo Holokausto.
Izraelis pripažino, kad Lenkijoje gimęs popiežius, kuris per vokiečių okupaciją pats tapo nacizmo liudininku, nuveikė daugiau už visus savo pirmtakus, kad padarytų galą šimtmečius vyravusiam antisemitizmui krikščionybės doktrinoje bei veiksmuose.
Tačiau popiežiaus ketinimas paskelbti karo metų popiežių Pijų XII palaimintuoju Izraelyje susilaukė plačios kritikos. Daugelis žydų kaltina šį popiežių pro pirštus žiūrėjus į Holokaustą.
Izraelyje bus atidžiai svarstomas kiekvienas Jono Pauliaus II žodis, ištartas per apsilankymą užtemdytoje atminimo salėje, kuri Jeruzalėje pastatyta ant kremuotų Holokausto aukų kūnų pelenų.
Į Jad Vašemą popiežių lydės premjeras Ehudas Barakas, kurio seneliai iš motinos pusės žuvo nacių mirties stovykloje Lenkijoje. Tai pabrėš ryšį tarp Holokausto ir Izraelio, kuriame gyvena 300 000 išgyvenusių koncentracijos stovyklų kalinių.
Popiežiaus vizitas į šį nacionalinį memorialą suteiks jam progą atkreipti dėmesį į glaudesnius ryšius tarp Vatikano ir Izraelio.
Trečiadienį popiežius surengė religinio ir politinio simbolizmo kupiną vizitą į Betliejų, esantį palestiniečių valdomame Vakarų Krante. Lankydamasis Kristaus gimimo vietoje ir gretimoje pabėgėlių stovykloje, popiežius įkvėpė palestiniečius ir jų vadovą Yasserą Arafatą (Jasirą Arafatą), jausmingai pripažinęs jų "natūralią teisę į tėvynę".
