Susirinkę prie paminklo žuvusiems bei Amžinosios ugnies aukuro žmonės stebėjo trumpas trumpas stačiatikių apeigas, po kurių prie paminklo nugulė gėlės ir vainikai.
Lietuvos okupacija – ne tokia svarbi kaip pergalė prieš nacius?
Kapinėse susirinkę žmonės neskubėjo skirstytis – vieni laukė būsimų sveikinimo kalbų, kiti klausėsi garsiai leidžiamų rusiškų melodijų, vyresnieji niūniavo jiems pažįstamas dainas. Tarp atėjusiųjų buvusi Jelena pasakojo, jog jai ši diena jai yra itin svarbi, nes Antrajame pasauliniame kare kariavo jos seneliai.
„Mes rusai, mūsų seneliai kariavo, mama irgi prie to prisidėjo, tai čia atminties, pagarbos tiems, kas kariavo, diena. Kiekvienais metais švenčiame, čia tikrai yra šventa diena“, - DELFI pasakojo jauna moteris.
Paklausta, kaip reaguoja į Lietuvos politikų ir dalies gyventojų teiginius, kad Lietuvai Gegužės 9-oji ne šventė, nes po pergalės prieš nacius sovietai okupavo mūsų šalį, Jelena sakė nesuprantanti tokios Lietuvos laikysenos.
„Visas pasaulis pripažįsta, tik Lietuva vienintelė kažkodėl spyriojasi ir viskas. Buvo toks režimas, tokia sistema ir kariavo ne dėl to, kad siekė lietuvius sunaikinti, kariavo todėl, kad buvo tokia sistema ir viskas. Kariavo už tėvynę“, - sakė Jelena, bet nepatikslino, ką ji laiko tėvyne.
Panašiai kalbėjo ir DELFI kalbintas Igoris, kurio nuomone, Gegužės 9-oji yra superdiena.
Klausiamas, ar verta tokią dieną švęsti, kai po to sekė okupacija, trėmimai, Igoris buvo gana kategoriškas: „Nesąmonė. Kaip okupuota, kaip suprasti? Kada tai buvo? Buvo super, visi gyvenome kaip žmonės, tai ne dabar. Kaip čia dabar, okupuota? Jeigu ne rusai, kaip čia pasakius, ar mes dabar su jumis kalbėtume? Gal mūsų tada net nebūtų?“.
Panašiai kalbėjo ir mokinė Karolina, jos seneliai taip pat žuvo Antrajame pasauliniame kare. Tačiau tiek pati mergina tiek jos draugės nemanė, kad Gegužės 9-ąją turi švęsti tik rusai, jų nuomone, tai yra viso pasauli šventė. „Lietuvoje gyvena daug žmonių, kurių proseneliai žuvo šiame kare. Tai kodėl negalima švęsti šios šventė? Pas mane giminėje yra ir rusų kraujo, ir lenkų, ir lietuvių, tai ką aš dabar neturiu švęsti šios šventės. Nežinau, čia nesąmonė“.
Sveikino Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos ambasadoriai
Pasveikinti Antrojo pasaulinio karo veteranų bei jų artimųjų į Antakalnio kapines atvyko buvusio sovietinio bloko šalių atstovai, iš kurių pirmuoju smuiku griežė Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė, kuris ir kalbėjo pirmasis.
Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos ambasadų atstovai sveikinimo kalbas išsakė vėliau, savo žodį tarė ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas Julius Deksnys. Iš Lietuvos politikų buvo matyti tik socialdemokratas Juozas Olekas ir Socialistinio liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis.
„Draugai, šiandien Gegužės 9-ąją, kaip ir kiekvienais metais šiose kapinėse susirenka tūkstančių tūkstančiai Lietuvos, Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos piliečių, taip pat kitų tautų atstovai. Susirenka tam, kad paminėtų pačią didžiausią ir šviesiausią šventę – pergalės prie fašizmą dieną. Susirenkame tam, kad prisimintume herojus“, - kalbėjo Rusijos ambasadorius, pridūręs, kad žmonės kovojo ne tiek dėl savo šalies, kiek dėl visos Europos ateities.
Jis dėkojo veteranams už jų praeities nuopelnus bei už tai, kad perduodą „tiesą“ apie karą jaunajai kartai. „Ta tiesa ypač svarbi šiandien, kai ryškėja įvairių politinių konjunktūrų siekiai perrašyti istoriją, kai galvą kelia nacionalistinės nuotaikos“, - teigė V. Čchikvadzė.
Kaltino, kad atgimsta nacistinės idėjos
Sveikindamas susirinkusiuosius Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas J. Deksnys paminėjo, kad Lietuvoje iš viso yra 209 karių kapinės, iš kurių 25 belaisvių, dar esama 32 atminties vietų, kur pastatyti paminklai žuvusiems. Jo teigimu, visi žuvusieji nusipelnė didžiulės pagarbos, nes yra didvyriai.
J. Deksnys pritarė ir Rusijos ambasadoriaus išsakomai kritikai dėl nacionalistinių nuotaikų augimo Lietuvoje.
„Vyksta negeri dalykai mūsų brangioje Lietuvoje, atgimsta nacistinės idėjos, kai kurie jaunuoliai, suklaidinti atitinkamų pažiūrų, išeina į gatves su mūsų nekenčiama svastika, su vėliavomis ir sau laisvai marširuoja mūsų gatvėmis. Tai gėda mūsų visai Lietuvai, tai ne tik pažeidžia mūsų nepriklausomos Respublikos orumą ir įvaizdį, bet ir padaro didžiulę gėdą prieš visą pasaulį“, - piktinosi J. Deksnys.
Europa karinių veiksmų pabaigą Senajame žemyne pamini gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją.
Dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją, todėl nė viena šių datų mūsų šalyje nėra šventė.
Remiantis Lietuvos teisės aktais, Antrojo pasaulinio karo aukos pagerbiamos gegužės 8-ąją, ši data laikoma atmintina diena.
