Ketina susirūpinti kauniečių saugumu
Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos raštas atkreipia miesto valdžios dėmesį, kad, remiantis statybos normomis, Nemuno sala patenka į katastrofinio užtvindymo zoną. Rengiantis ką nors šiose teritorijose statyti, reikia numatyti, kaip evakuoti žmones, turi būti suskaičiuotos evakuacijos apimtys ir maršrutai.
Departamento direktoriaus pulkininko Antano Pauliko pasirašytame dokumente perspėjama, kad saloje planuojama įrengti masinių renginių vieta taptų itin pavojinga gaisro ir teroro atvejais. Vien pėsčiųjų tilto evakuoti saloje esančius žmones neužtektų. Civilinės saugos departamento vadovo rašte suabejota, ar verta statyti tokio masto ir paskirties pastatą Nemuno saloje.
Kauno meras Arvydas Garbaravičius vakar “Kauno dienai” gautojo rašto turinį pakomentavo taip: “Jei ir iš kitų atsakingų institucijų gausime patvirtinimą, kad sporto rūmų statyba Nemuno saloje yra pavojingas sumanymas, jo atsisakysime ir susirūpinsime Petrašiūnų, Panemunės, Centro, Senamiesčio bei Lampėdžių gyventojų - 130 tūkstančių kauniečių, gyvenančių katastrofinio užtvindymo zonoje, saugumu”. Mero aiškinimu, miesto valdžia paprašė Civilinės saugos departamentą ir Kauno apskrities viršininką skubiai patvirtinti išvadą, kad Nemuno saloje negalima statyti sporto rūmų ir organizuoti masinių renginių.
Reikėtų papildomai gelbėti tūkstančius
Kauno apskrities viršininko administracijos Civilinės apsaugos departamento direktorius Bronius Žilinskas teigė, kad ne vien numatomos statybos Nemuno saloje kelia grėsmę žmonių saugumui. Į katastrofinio užtvindymo zoną, įvykus nelaimei Kauno hidroelektrinėje, patenka ir būsimasis komercijos bei pramogų kompleksas “Akropolis” Karaliaus Mindaugo prospekte.
“Miesto centre gyvena 50 tūkstančių žmonių. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių sugriuvus hidroelektrinei, reikėtų skubiai gelbėti ne tik juos, bet dar ir papildomais 10 tūkstančių žmonių iš sporto rūmų Nemuno saloje bei kokius 5 tūkstančius iš “Akropolio”. Tai būtų didelė problema”, - sakė B.Žilinskas. Jis teigė nesąs investicijų, ateinančių į miestą, priešininkas, tačiau jo pareiga - įspėti politikus, sporto rūmus Nemuno saloje nutarusius statyti neatsiklausus civilinės saugos specialistų nuomonės, apie būtinybę skirti didelių papildomų lėšų žmonių evakuacijai bei perspėjimui apie prasidėjusį katastrofinį potvynį.
Banga pasiektų per 17 minučių
2003 metų spalį, Kauno hidroelektrinės užsakymu, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos ir branduolinių įrenginių saugos laboratorija atliko Kauno hidroelektrinės pavojaus ir rizikos analizę. Joje modeliuojama katastrofinio potvynio Nemune situacija, jei būtų sugriautas visas 2 kilometrų ilgio užtvankos pylimas.
Pirmoji 18-19 metrų aukščio potvynio banga Petrašiūnus pasiektų per 3 minutes, Geležinkelio tiltą - per 11 minučių. Nemuno salą galingiausia pirmoji potvynio banga pasiektų per 17 minučių. Salos link ji atūžtų 10 metrų per sekundę greičiu, o jos aukštis jau būtų sumažėjęs iki 8-12 metrų. Aleksoto tiltas būtų apsemtas per 19 minučių, o Lampėdžius pirmoji potvynio banga pasiektų per 25 minutes. Per 14 valandų Nemuno pakrančių teritorijos iki Jurbarko taptų katastrofos zona.
