Seimas abejoja, ar Prezidentas Rolandas Paksas, kuriam pačiam jau yra pradėta apkalta, elgiasi konstituciškai, bandydamas inicijuoti apkaltą Seimo vadovui. Taip pat abejojama ir dėl Prezidento teikiamo dekreto įsigaliojimo, nes dekrete rašoma, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo dienos, tuo tarpu Konstitucijoje numatoma, jog galioja tik paskelbti įstatymai.
"Yra pagrindo manyti, kad, priimdamas dekretą "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Paulauskui", Prezidentas siekia destabilizuoti padėtį valstybėje bei parlamente, tokiu būdu manipuliuodamas Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktais įgaliojimais. Tokie Prezidento veiksmai neatitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio", - rašoma Seimo antradienį priimtame nutarime.
Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas abejojo, ar pats Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą nėra antikonstitucinis, "nes iš Prezidento jis atima bet kokias galimybes". H. Žukausko teigimu, Seimas, nepradėdamas apkaltos A. Paulauskui, esą pripažįsta bijantis tyrimo.
Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą kritikavęs liberaldemokratas Vladas Žalnerauskas sakė ne visai suprantąs jo turinio ir kai kurių teiginių bei prašė juos "išversti į darbininkų ir valstiečių kalbą".
Seimo opozicija teigė Prezidento dekrete matanti tik kaltinimus A. Paulauskui, tačiau pasigendanti tuos kaltinimus pagrindžiančių argumentų, faktų bei įrodymų.
Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius siūlė Seimui perdėm nesureikšminti "Prezidento pajuokavimo" ir dar kartą grąžinti Prezidentui dekretą tobulinti.
Liberalcentristas Artūras Vazbys taip pat teigė, jog rimtai vertindamas Prezidento dekretą Seimas pasiduoda Prezidento bei jo viešųjų ryšių komandos manipuliacijoms, nors, pasak A. Vazbio, "tai tėra nusikaltėlio išpuolis prieš valstybę".
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pateikęs socialliberalų frakcijos seniūnas Alvydas Ramanauskas kalbėjo, kad Prezidento institucija veikia, todėl į jos iniciatyvas derėtų žiūrėti rimtai.
"Mes negalime šiaip sau žiūrėti į tokius dalykus, kurie diskredituoja valstybę. Manau, kad visu rimtumu turime spręsti susidariusią problemą. Kreipimosi tikslas - noras patarti Prezidentui arba paaiškinti, kad privalu gerbti Konstituciją bei įstatymus, o ne vien ginti tik savo instituciją ir prezidentinę partiją", - kalbėjo A. Ramanauskas.
Seimo liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis ragino pagalvoti, ar nereikėtų imtis Konstitucijos pataisų, kad būtų apribotos galios pareigūnui, kuriam yra pradėta apkalta.
Konservatoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, Seimas galėjo imtis "paprastų ir orių priemonių prieš Prezidento tyčiojimąsi". V. Landsbergis priminė, kad "jau dvi savaites Seimo kanceliarijoje be dėmesio laikoma Seimo statuto pataisa, kuri neleistų Prezidentui piktnaudžiauti savo galiomis". V. Landsbergio manymu, pakaktų patikslinti Seimo statutą, kad Prezidentas, jei jam pačiam yra pradėta apkalta, negali inicijuoti apkaltų Seimo nariams.
"Nepadaręs tokio logiško patikslinimo Seimas galėtų susilaukti iš Prezidento štabo 86 apkaltų, ir tada atrodys tik didelis bejėgis ir bevalis kūnas, ištiktas paralyžiaus, kaip triušis prieš smauglį", - kalbėjo V. Landsbergis, apeliuodamas į valdančiųjų socialdemokratų politinę valią.
