Taryba nepalaiko siūlymo panaikinti Rasos (Joninių) šventę. Primenama, kad ši šventė turi labai senas tradicijas ir yra svarbiausia kalendorinė vasaros šventė, o pirmieji jos paminėjimai siekia XIII a.. Istoriniuose šaltiniuose ji dar vadinta Kupolių švente, o po krikščionybės įvedimo – Joninėmis.
Kaip savo pranešime primena EKGT, nors vidurvasario šventės yra švenčiamos daugelyje Europos šalių, tačiau lietuviškoji Rasos šventė pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika, tuo gerokai pralenkdama kitas Europos šalis, išskyrus tik Latviją, kurioje iki šiol yra išlikusi tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes net dvi dienas.
Primenama ir ta išskirtinė Rasos šventės reikšmė, kad būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. ir prasidėjo folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje ir įgavęs ryškų rezistencinį pobūdį.
„Dėl šio judėjimo išplitimo didele dalimi vėliau ir kilo "dainuojamoji revoliucija", padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.“ – rašoma EKGT pirmininkės rašte.
Etninės kultūros globos taryba šiemet rugsėjo 20d. raštu kreipėsi į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius, siūlydama įteisinti kaip nedarbo dienas Vėlinių (lapkričio 2 d.) ir Kūčių (gruodžio 24 d.) šventes.
Kiek vėliau spalio 15 d. grupė opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narių Seimo sekretoriate įregistravo Darbo kodekso įstatymo 162 str. pataisą, kuria buvo pasiūlyta Kūčias skelbti šventine diena. Šis siūlymas susilaukė atgarsio ir šiuo metu Seime yra svarstomi Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pakeitimo projektai, numatantys Kūčioms suteikti švenčių dienos statusą.
LR Vyriausybė pritarė šventinei Kūčių dienai su sąlyga, jei bus iš sąrašo išbraukta kokia nors kita šventė ir pasiūlė išbraukti gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną. Tačiau pasigirdo ir siūlymų išbraukti tradicinę kalendorinę Rasos (Joninių) šventę.
