Bombų sprogimai traukiniuose, sudrebinę Ispaniją likus vos trims dienoms iki sekmadienį vykusių parlamento rinkimų, galima sakyti, nulėmė Jose Luiso Rodriguezo Zapatero (Chosė Luiso Rodrigeso Sapatero) pergalę juose.
Garsiai kalbama, kad "al Qaeda" vardu paskelbtas pareiškimas, kuriame prisiimama atsakomybė už 200 gyvybių pareikalavusius sprogimus, paskutinę minutę paskatino rinkėjus atiduoti balsus už J.L.R.Zapatero Socialistų partiją (PSOE), kuri buvo opozicijoje nuo 1996 metų, kai į valdžią atėjo ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Asnaras).
J.L.R.Zapatero pažadėjo, kad kova su terorizmu bus jo naujosios vyriausybės prioritetas.
Prieš ketvirtadienio sprogimus Madrido priemiestiniuose traukiniuose, per kuriuos žuvo 200 ir nukentėjo 1 500 žmonių, o visa šalis buvo ištikta gilaus šoko, viešosios nuomonės apklausose J.M.Aznaro Liaudies partija tvirtai pirmavo prieš PSOE.
Iki paskutinės minutės 43-ejų metų J.L.R.Zapatero daugeliui rinkėjų buvo beveik nežinomas politikas, nepaisant jo aršių ginčų parlamente su J.M.Aznaru dėl Irako.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkai negailėjo pagyrimų J.L.R.Zapatero už savitvardą, dalykišką požiūrį į rinkimų kampaniją, o dienraštis "El Pais" praminė jį "ramiuoju socialistu".
Apie J.L.R.Zapatero beveik nieko nebuvo žinoma, kai prieš ketverius metus po ilgai trukusių socialistų vidaus rietenų jis iškopė į aukščiausią postą partijoje.
Tačiau jis buvo laikomas politiku, galinčiu suteikti gyvybingumo partijai po antrojo iš eilės skaudaus pralaimėjimo rinkimuose J.M.Aznaro centro dešinės Liaudies partijai (PP).
Jose Luisas Rodriguezas Zapateras gimė 1960 metų rugpjūčio 4 dieną Šiaurės Vakarų Ispanijos Valjadolido mieste. Jo senelis respublikonų pusėje dalyvavo 1936-1939 metų pilietiniame kare ir pirmaisiais konflikto metais buvo sužeistas generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) pajėgų.
Po diktatoriaus F.Franco mirties šalyje buvo atkurta konstitucinė monarchija ir legalizuotos politinės partijos. Tuomet būdamas vos 18-os metų J.L.R.Zapatero įstojo į PSOE.
1986 metais išrinktas į parlamentą J.L.R.Zapatero tapo jauniausiu įstatymų leidėju žemuosiuose rūmuose.
Kai partijoje prasidėjo neramumai ir galiausiai po trylikos metų buvimo valdžioje vadovaujant charizmatiškajam Felipei Gonzalezui Marquezui (Felipei Gonsalesui Markesui) ji atsidūrė opozicijoje, socialistai nukreipė savo žvilgsnius į J.L.R.Zapatero, patikėdami jam užduotį reformuoti partiją ir parengti ją 2004 metų rinkimams po triuškinamos PP pergalės 2000-aisiais.
J.L.R.Zapatero buvo išrinktas socialistų vadovu kaip reformatoriško, modernistinio partijos sparno, žinomo kaip "Nueva Via" (Naujasis kelias), lyderis. "Nueva Via" rėmėsi Britanijos premjero Tony Blairo (Tonio Blero), kurio pergalė 1997 metų rinkimuose užbaigė aštuoniolika metų trukusį konservatorių valdymą, "trečiojo kelio" ideologija.
PSOE tebėra gan susiskaldžiusi, ir tai gerokai pakenkė jos įvaizdžiui bei gali rimtai apsunkinti J.L.R.Zapatero užduotį įvesti pakankamą partinę discipliną, būtiną norint suformuoti efektyviai ir darniai veikiančią vyriausybę, kuri pajėgtų suvaldyti savo nepriklausomybę mėgstančius demonstruoti regioninius partijos "baronus".
Regioninis partijos struktūros aspektas sukėlė nemažai problemų rinkimų kampanijos metu, kai Katalonijos socialistai sudarė koaliciją Barselonoje su kairiųjų Respublikonų partija (ERC).
ERC lyderis Josepas Lluisas Carod-Rovira (Chosepas Ljuisas Karod-Rovira) sukėlė tikrą politinę audrą, kai sausį paaiškėjo, kad jis buvo susitikęs su ginkluota baskų separatistų grupuote ETA. Ši grupuotė praėjusį mėnesį paskelbė dalines paliaubas, galiojančias tik Katalonijos regione.
Šis susitikimas J.L.Carod-Rovirai kainavo antrą pagal svarbą postą Katalonijos vyriausybėje, o Liaudies partijai suteikė puikią progą užsipulti PSOE ir apkaltinti socialistus, kad šie susitepę dėl ryšio su ERC, su kuria sudarę koaliciją Katalonijoje.
J.L.R.Zapatero tvirtina, kad PSOE laikysis griežtos pozicijos ETA atžvilgiu ir neleis nacionalistams regionuose kelti grėsmę Ispanijos vienybei.
