Dviejų dienų ES viršūnių susitikimas Geteborge, antrajame pagal dydį Švedijos mieste, baigsis vėliau šeštadienį.
Švedija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, siekė nustatyti aiškesnį plėtros planą ir terminus, bet Vokietija ir Prancūzija nepritarė tam, kad būtų duoti nauji pažadai, nes baiminosi sužadinti pernelyg dideles kandidačių viltis.
"Plėtros procesas yra negrįžtamas", - rašoma minėtame dokumente, kurį, kaip sakė diplomatai, pasirašė visi 15 lyderių.
"Jeigu pažangos patenkinant narystės kriterijus bus siekiama su tokia pat sparta, pasirengusios šalys kandidatės pagal plėtros gaires turės galimybę užbaigti derybas iki 2002-ųjų pabaigos", - sakoma dokumente.
Dėl plėtros gairių ES lyderiai susitarė praėjusiais metais.
"Tai labai didelis žingsnis į priekį. Mes nustatėme aiškią derybų pabaigos datą, - agentūrai "Reuters" sakė aukštas diplomatas. - Tai darome pirmą kartą".
"Mes taip pat nustatėme pirmųjų naujų narių priėmimo datą pasakydami, jog norime, kad jos dalyvautų 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose", - pridūrė jis.
Pasak dokumento, šalys kandidatės turi būti vertinamos pagal nuopelnus. Tad geriau pasirengusios šalys turės galimybę sparčiau užbaigti derybas ir pasivyti kitas kandidates.
Vokietijos įsitikinimu, pernelyg ankstyvos datos nustatymas gali apsunkinti Lenkijos siekius patekti į pirmąją plėtros bangą ir paliks per mažai laiko žemės ūkio politikos reformoms įgyvendinti.
Prancūzija, kurios žemės ūkis gauna daugiausia ES subsidijų, priešinosi didelėms Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformoms ir greičiausiai nesutiks su jokiais pokyčiais iki prezidento rinkimų kitą gegužę.
Tuo tarpu šalys kandidatės sveikino ES dokumentą.
"Lenkija sveikina šį dokumentą. Jis visiškai atitinka Lenkijos pasirengimo narystei planus", - sakė Lenkijos ministras pirmininkas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas).
Vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas Petras Auštrevičius sakė: "Tai labiausiai sveikintinas viršūnių susitikimo rezultatas".
