Mokslų akademijos (MA) prezidentas, akademikas Benediktas Juodka teigė, kad praėjusių metų pabaigoje Seime priimtas Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymas, numatantis mokslo ir studijų reikmėms skirti fiksuotą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, yra "apgaulė vidury dienos".
Pagal šį įstatymą, mokslui ir studijoms 2001 metais planuojama skirti ne mažiau kaip 1,35 proc. BVP, 2002 m. - ne mažiau kaip 1,5 proc., 2003 m. - 1,75 proc., 2004 m. - 2 procentus BVP.
B.Juodkos teigimu, šiemet mokslo ir studijų įstaigos realiai gaus lėšų mažiau negu pernai (1,1 proc. BVP), nes į 1,35 proc. rodiklį įtrauktos ir mokslininkų uždirbtos bei tarptautinių projektų lėšos.
Posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Povilas Malakauskas pabrėžė, kad Lietuvoje sukurtiems mokslo centrams, kurie dalyvaus NATO mokslo programose, šiemet iš krašto apsaugos lėšų skirta 4 mln. litų, po tiek pat planuojama skirti ir 2002-2003 metais.
MA prezidentas ir kiti mokslininkai apgailestavo, kad ši parama yra nepakankama, nes Lietuvoje esama nemažai mokslininkų, kurių pažangūs tyrimai gali sudominti NATO.
Lietuvos mokslą užsienyje garsina medžiagotyros, ypač lazerių, bei biotechnologijų tyrimo projektai.
