„Tačiau tai ne galutinis skaičius. Rugpjūčio 18 dieną vyks papildomas stojimas, nes dalis jaunuolių apgailestavo negalėję į seminariją stoti dėl to, kad pirmojo priėmimo dieną dar nebuvo gavę atestatų“, – atkreipė dėmesį rektorius.
Pagal priėmimo taisykles, pretenduoti į šią aukštąją mokyklą gali pilnametystės sulaukę vyrai, tačiau šiemet tarp stojančiųjų buvo ir mokslus baigęs, tam tikrą karjerą padaręs 37 metų žmogus, apsisprendęs pasaulietinį gyvenimą iškeisti į kunigystę.
„Mano įsitikinimu, šitoje vietoje asmens amžius nėra pagrindinis rodiklis, nes kartais jaunesnio amžiaus žmogus būna brandesnis, turėjęs įvairių patirčių, kai tuo tarpu garbingesnio amžiaus žmogui dar bręsti ir bręsti“, – komentavo kunigas A. Žukauskas.
Bakalauro studijos trunka 6,5 metų
Pasak ugdytojų, į kunigų seminariją priimami pakrikštyti, katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę pašaukimą tarnauti Dievui ir žmonėms. Taip pat pakankamai gabūs mokslui, baigę vidurinę ar jai tolygią mokyklą, nes kartu studijuojama Vytauto Didžiojo universitete, Katalikų teologijos fakultete.
Pasiruošimas kunigystei trunka šešerius su puse metų trimis etapais: pirmieji metai skiriami bendram pasiruošimui, kiti du filosofijos, dar trys su puse – teologijos studijoms. Baigusieji visą studijų ciklą įgyja teologijos bakalauro laipsnį. Gabiausiems sudaromos galimybės toliau tęsti studijas Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūroje arba užsienyje.
2009-2010 metais Kauno kunigų seminarijos parengiamajame, filosofiniame ir teologiniame kurse studijavo 25 klierikai, dėstė 18 dėstytojų.
Po pertraukos padaugėjo kunigų
Lietuvos vyskupų konferencijos duomenimis, Lietuvoje po kelerių metų pertraukos Lietuvoje ne mažėjo, bet padaugėjo kunigų. Jų skaičius praėjusiais metais siekė 843.
2004 metais Lietuvos vyskupijose dirbo 792 kunigai, 2005 metais – vienu mažiau, 2006 m. – dar 4 mažiau. Tačiau 2007 metais kunigų skaičius išaugo iki 818, 2008 metais padidėjo iki 837, 2009 metais iki 843.
Daugiausia kunigų – 187 – pernai tarnavo Vilniaus arkivyskupijoje, 143 ir 140 Telšių ir Vilkaviškio vyskupijose, 137 Kauno arkivyskupijoje, 110 – Panevėžio vyskupijoje, 66 ir 60 Kaišiadorių ir Šiaulių vyskupijose.
Pirmauja Vilniaus arkivyskupija
Per praėjusius metus didėjančiu kunigų skaičiumi pirmavo Vilniaus arkivyskupija, kur prie šį pašaukimą pasirinkusiųjų dvasininkų prisijungė 7 žmonės.
„Labai džiugu, kad padėtis neblogėja, o yra stabili, kad ir su labai nedideliu, bet ėjimu į viršų tiek kunigų skaičiumi, tiek visais patarnavimais. Tai mums teikia optimistiškumo, kad dabartinis žmogus, kuris yra ieškojimo ir sąmoningo tikėjimo žmogus, apsisprendžia būti Katalikų bažnyčios nariu ir sąmoningai įsilieja į Bažnyčios gyvenimą“, – DELFI sakė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Ričardas Doveika.
Paklaustas, gal jau nebereikės tikinčiųjų raginti melstis už pašaukimus, kunigas pabrėžė, jog Katalikų bažnyčia visų pirma – maldos Bažnyčia, kurioje nesiliaujama melstis už tėvynę, valstybės vadovus, mirusius ir gyvuosius, o kartu ir pašaukimus į pašvęstąjį gyvenimą.
Kitose seminarijose stojamieji vyks rugpjūtį
DELFI primena, jog Kauno kunigų seminarija – viena iš trijų kunigus rengiančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje stojamieji vyks rugpjūtį.
