E.Eigirdas. Dozė verslo optimizmo

Tačiau, praėjus trims mėnesiams, padėtis radikaliai pasikeitė. Lygindami antrą šių metų ketvirtį su pirmuoju, net 30 proc. respondentų teigė, kad Lietuvos ekonominė padėtis gerėjo, 50 proc. – kad buvo stabili ir tik 17,5 proc. – kad blogėjo. Trapus optimizmo proveržis matyti ir kituose atsakymuose. Prieš tris mėnesius tik 3,33 proc. apklaustųjų teigė, kad stabilesnis Lietuvos ekonomikos atsigavimas jau prasidėjo, o birželio 10–17 d. atliktoje apklausoje taip teigė 15,53 proc. įmonių vadovų.

Analizuojant šios apklausos rezultatus, galima teigti, kad bent jau tarp didžiausių Lietuvos įmonių optimistai pradeda pirmauti. Tai visai nereiškia, kad nuo šiandien prasidėjo Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tačiau tai rodo, kad Lietuvos ekonomika kojomis jau liečia dugną. Kai kalbame apie ekonomikos procesus, būtina atsiminti, kad dabartinė ekonominė krizė skirtingose valstybėse prasidėjo skirtingu laiku ir vystėsi skirtingai, vadinasi, skirtingose valstybėse skirtingu laiku ji ir baigsis.

Praėjusių metų vasarą rašėme, kad pasaulio ekonomika pasiekė dugną, o šiandien galime teigti, kad Lietuva būtent šį ketvirtį pasieks savo dugną. Tačiau, kaip galima pastebėti ir apklausoje, tai dar nereiškia, kad prasidės stabilus Lietuvos ekonomikos atsigavimas. „Valstybės“ nuomone, didžiausia tikimybė, kad antrą šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augs, tačiau sunku pasakyti, ar dėl šio augimo 2010 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rezultatas bus teigiamas.

Žvelgiant į kitus metus, verta pastebėti, kad pirmas ketvirtis vėl gali būti su neigiamu BVP augimo ženklu, tačiau kitais ketvirčiais turėtų prasidėti nors ir lėtas, bet stabilus Lietuvos ekonomikos atsigavimas. Šiam atsigavimui įtakos turės daugybė veiksnių, tačiau svarbiausi bus susiję su pasaulio ekonomikos tendencijomis, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvoje veikiančių bankų vykdoma politika.

Prognozuodami artimiausias makroekonomikos tendencijas norime dar kartą pabrėžti, kad, mūsų nuomone, Europos Sąjunga ir euro zonos narės sugebės atlaikyti išorinių jėgų spaudimą eurui ir tam tikroms Sąjungos šalims, todėl Europa išlaikys nors ir nedidelį, bet stabilų BVP augimą tiek šiais, tiek ateinančiais metais. Tai turėtų sudaryti stabilias veiklos sąlygas eksportuotojams, kuriems papildomų augimo galimybių gali suteikti atsigaunanti Rusija, Ukraina ir Baltarusija.

Nors eksporto sektoriaus sėkmė labai svarbi ekonomikos atsigavimui, norint kalbėti apie stabilumą, būtina, kad pradėtų kvėpuoti ir vidaus vartojimas. Verta atsiminti, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas per pastaruosius kelerius metus išaugo ir dėl mažėjančių išlaidų darbo jėgai, todėl vidaus vartojimo augimui ir stabiliam ekonomikos atsigavimui daug reikšmės turės Vyriausybės ir net tam tikrų savivaldybių sprendimai, prisidedantys prie naujų darbo vietų kūrimo.

Tai, kad Vilniaus savivaldybė nusprendė sovietinius pastatus renovuoti kvartalais, gali išjudinti jau kelis kartus įstrigusį renovacijos vežimą iš mirties taško. Masinės renovacijos projekto įgyvendinimas prieš metus turėjo padėti Lietuvos ekonomikai minkščiau nusileisti ant dugno. Jei šis projektas atgis šiemet, tikėtina, kad kitais metais mūsų šalies ekonomika augs sparčiau. Jei Vyriausybė sugebės išjudinti renovaciją, skatinti ekonomiškai pasiteisinančias atsinaujinančių išteklių energetikos formas ir pakoreguos mokesčius pagal tai, kaip jie nulemia bendrą ekonominę padėtį bei darbo rinką, kitais metais ekonomikos augimas gali viršyti optimistiškiausius lūkesčius. Tikėtina, kad teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir stabilesnės BVP augimo tendencijos turės įtakos ne tik vidaus vartojimo atsigavimui, bet ir bankų politikai, kuri į prognozuojamus ekonomikos pokyčius dažniausiai reaguoja pusmečiu ar net metais vėliau.

Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, nors sunkiausiu laikotarpiu bankininkai iš mūsų šalies į motininių bankų sąskaitas pervedė daugiau nei 5 mlrd. litų. Tikėtina, kad šį rudenį prasidėsiantis ekonomikos atsigavimas, kurio nebeturėtų pertraukti kiek rimtesnis ūkio susitraukimas, jau kitais metais leis daliai tų milijardų kreditų pavidalu įsilieti į Lietuvos ekonomiką.

Apibendrinant būtina pastebėti, kad nors šį ketvirtį baigsis Lietuvos ekonomikos nuosmukis, tai nereiškia, kad atsigavimas tolygiai prasidės visuose ekonomikos sektoriuose. Ekonominė krizė – ekonomiškai neperspektyvaus verslo, visuomenės ir politikų elgesio padarinys, kai ekonomikos augimas buvo paremtas nekonkurencingais ir todėl nestabiliais verslo segmentais. Krizės laikotarpiu tokie sektoriai patiria didžiausią kritimą ir būtų klaidinga tikėtis ir norėti, kad jie kuo greičiau atsigautų. Norint dar optimistiškiau žvelgti į ateitį, būtina siekti, kad Lietuvos ekonomikoje vis didesnę įtaką įgautų tie verslo sektoriai, kurie per dabartinę krizę įrodė savo konkurencingumą, išsaugodami ir augindami savo potencialą, išsaugodami darbo vietas bei biudžeto pajamas.

Žurnalo „Valstybė“ analizės ir tyrimų skyrius apklausė 103 įmonių, patenkančių į tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių sąrašą, vadovus

1. Kaip keitėsi Lietuvos ekonominė padėtis antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju?

2. Kaip manote, kada prasidės stabilesnis Lietuvos ekonomikos atsigavimas?

3. Kaip pasikeitė Jūsų įmonės ekonominė padėtis per metus?

4. Kokios verslo srities, kurioje veikia Jūsų įmonė, augimo perspektyvos ateinančiais metais?