Tai rodo, kad JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) neketina atleisti svarbioms sąjungininkėms, kurios nepritarė karui ir trukdė jam užsitikrinti Jungtinių Tautų mandatą invazijai į Iraką, tačiau norėtų gauti naudos atstatant šią šalį.
Prancūzija, Vokietija ir Rusija, kurios nepritarė G.W.Busho sprendimui nepaisyti Jungtinių Tautų ir pradėti karą be jų mandato, piktai reagavo į Vašingtono sprendimą dėl kontraktų.
Visų šių trijų šalių lyderiai iškėlė šį klausimą kalbėdamiesi su G.W.Bushu, kuris jiems trečiadienį skambino ir prašė priimti buvusį JAV valstybės sekretorių Jamesą Bakerį (Džeimsą Beikerį) - jo specialųjį pasiuntinį iš naujo derėtis dėl Irako skolų, sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Seanas McCormackas (Šonas Makormakas).
G.W.Bushas Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos lyderiams pasakė, kad kontraktų klausimu ketina "laikyti komunikacijos linijas atviras". J.Bakeris turi išvykti kitą savaitę, nurodė S.McCormackas.
Europos Komisija (EK) pranešė, kad aiškinsis, ar šis JAV sprendimas atitinka pasaulinės prekybos taisykles. JT generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas) užsiminė, kad tai skaldomasis žingsnis. Kanada taip pat protestavo.
Paklaustas, ką šaliai reikėtų daryti, jei ji norėtų tapti koalicijos nare ir pretenduoti į kontraktus, Pentagono atstovas spaudai Lawrence'as Di Rita (Lorensas Di Rita) atsakė: "Šalis, kurios nori viešai pareikšti, kad yra šioje koalicijoje, mielai priimame. Jei jos taip padarys, turbūt bus ir tame sąraše".
"Jei kuri nors šalis, kuri nori prisidėti (nusiųsdama) karių į Iraką, nuspręs prisidėti (nusiųsdama) karių į Iraką, ...ji iš karto galės būti svarstoma", - sakė L.Di Rita.
Minimą JAV sprendimą antradienį paskelbė savo karingomis pažiūromis garsėjantis gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulas Wolfowitzas (Polas Vulfovicas), kuris sakė, jog būtina apriboti konkursą dėl pagrindinių Irako kontraktų, "kad būtų apsaugoti esminiai Jungtinių Valstijų saugumo interesai".
Ši pareiškimas nustebino ir kai kuriuos JAV pareigūnus. JAV prekybos atstovas Richardas Millsas (Ričardas Milsas) teigė, jog kadangi JAV vadovaujamai Laikinajai Irako administracijai nėra taikomi tarptautinių pirkimų taisyklės, nėra jokio reikalo taikyti ir išimties, grindžiamos "esminiu saugumu".
Valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris (Ričardas Baučeris) sakė, jog į sąrašą nepatekusių šalių, tarp kurių yra ir kelios sąjungininkės, nelaiko keliančiomis "kokį nors pavojų Amerikos saugumui". "Kai tai buvo rengiama, niekas nesiruošė nieko bausti. Aišku, jog norima išplėsti koaliciją", - teigė L.Di Rita.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo Scotto McClellano (Skoto Maklelano), G.W.Bushas "visiškai remia sprendimą" apriboti JAV finansuojamus kontraktus. Jis taip pat teigė, jog sprendimas atitinka pasaulio prekybos principus.
"Tai šalys, kurios ten buvo nuo pirmosios dienos. Tai šalys, kurios skiria karius, kurios aukojasi, todėl buvo priimtas toks sprendimas", - teigė S.McClellanas.
Tai labiausiai turbūt bus naudinga bendrovėms iš Britanijos, Japonijos, Italijos, Nyderlandų, Australijos, Pietų Korėjos ir Lenkijos.
Tarp karą Irake parėmusių šalių taip pat yra Albanija, Bulgarija, Danija, Hondūras, Vengrija, Kazachstanas bei Filipinai. "Amerikos žmonės tikrai supranta, kaip svarbu, jog JAV mokesčių mokėtojų doleriai būtų panaudoti tokiu būdu", - tvirtino S.McClellanas.
Tačiau Senatorius iš Delavaro Joe Bidenas (Džo Baidenas), įtakingas demokratų narys Senato užsienio reikalų komitete, sprendimą pavadino "visiškai nepelnytu antausiu", kuris "niekaip neprisideda ginant mūsų saugumo interesus, ir tik atstumia šalis, kurių pagalbos mums reikėtų Irake". Jis priminė, jog sprendimas priimtas tuo metu, kai Vašingtonas siekia didesnės NATO paramos Irake ir Afganistane.
Siūlomi kontraktai apima darbus energetikos, komunikacijų, statybos, transporto, viešųjų darbų bei saugumo ir teisingumo srityse. Pentagonas, kilus kritikos bangai, trečiadienį vėl atidėjo konkursų paskelbimą. Konkursai rangovų kontraktams turėjo būti skelbiami praėjusį penktadienį.
JAV pareigūnai teigia, kad sprendimas siejamas tik su atstatymo fondams skirtais 18,6 mlrd. dolerių, kuriuos praėjusį mėnesį patvirtino JAV Kongresas.
Bendrovės iš šalių, tiesiogiai nedalyvaujančių Irako pokario atstatyme, gali gauti užsakymų kaip subrangovės. Beje, paskirstant subrangovus pirmenybė bus teikiama Irako bendrovėms.
