"Mes negalime sutikti su kompromisu, grindžiamu mažiausiu bendru vardikliu. Bloga konstitucija bus blogiau negu jokia", - teigė jis.
Italų poziciją tvirtai parėmė Prancūzija ir Vokietija - Europos integracijos skatintojos, kurioms labiau priimtinas po 17 mėnesių derybų konvente pasiektas trapus kompromisas.
"Briuselyje mes turime priimti aiškius sprendimus. Visi turi pripažinti tenkančią atsakomybę", - sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas), pridūręs, kad niekas nenori "susitarimo bet kokia kaina".
Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) sakė, jog nepritaria pesimistiniams viršūnių susitikimo rezultatų vertinimams, tačiau pridūrė: "Blogas sprendimas mums netinka".
ES valstybių ir vyriausybių vadovai penktadienį ir šeštadienį rengia lemiamas derybas, kuriose spręsis dvejus metus rengtos konstitucijos likimas.
Pirmąja 15 šalių sąjungos konstitucija siekiama parengti gremėzdiškas ES institucijas didžiausiai iki šiol plėtrai, kai gegužės 1 dieną prie ES prisijungs 10 naujų narių.
Tačiau didžiausia ES kandidatė Lenkija bei Ispanija siekia išlaikyti joms naudingas balsavimo galias, numatytas 2000 metų Nicos sutartyje, o ne pritarti naujam modeliui, pateikiamam konstitucijos projekte. Jis panaikintų Nicos susitarimus, kurie Lenkijai ir Ispanijai suteikė beveik tokią pačią įtaką kaip ir Vokietijai, nors jose gyvena kone perpus mažiau gyventojų. Pagal konstitucijos projektą, sprendimai bus priimami, jei jiems pritars dauguma šalių, atstovaujančių 60 proc. ES gyventojų.
Pareigūnų teigimu, pamažu formuojasi kompromisas, jog vadovai gali susitarti dėl sudėtingos balsavimo sistemos reformos, tačiau atidėti jos įgyvendinimą iki 2012 ar 2014 metų, o ne 2009-ųjų, kaip siūloma konstitucijos projekte. Oficialiai Prancūzija ir Vokietija tam nepritaria.
D.de Villepinas atmetė Britanijos ir Lenkijos pasiūlymus atidėti sprendimą dėl ES narių balsavimo galių perskirstymo iki 2008 ar 2009 metų, teigdamas, jog tai atimtų iš naujos konstitucijos prasmę. "Jei mes atidėsime, paliksime kai kuriuos klausimus paraštėse, mes nepateisinsime lūkesčių, o tada geriau palikti viską taip, kaip yra", - teigė D.de Villepinas.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw (Džekas Stro), prieš kelias savaites pareiškęs, kad klausimo dėl balsavimo teisių atidėjimas gali būti geriausia išeitis, pirmadienį paneigė, jog mėgina blokuoti reformas.
Varšuvoje ministras pirmininkas Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) pareiškė, jog reformų reikalaujančių šalių vis griežtesnis tonas gali būti krizės požymis. Tačiau viename seminare užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius (Vlodzimiežas Cimoševičius) sakė: "Lenkija darys viską, absoliučiai viską, kad gruodį derybas vainikuotų sėkmė". Tai gali būti ženklas, jog Lenkijos pozicija tampa lankstesnė.
ES vadovai turi užbaigti derybas šeštadienį, tačiau programoje numatyta galimybė ir sekmadienį surengti susitikimus, jei jų pririektų.
