"Vieningos Rusijos" ir jos sąjungininkų įsitvirtinimas pirmos šalies politinės jėgos vietoje Vladimirui Putinui suteikia įrankį, kokio niekada neturėjo jo pirmtakas Borisas Jelcinas - partiją, kuri palaiko jo sprendimus ir kurią tuo pat metu remia gyventojai, - rašo ispanų laikraštis "ABC" - Dėl jo valdžia sustiprės - tiek gerąja, tiek blogąja prasme, įskaitant galimybę keisti Konstituciją".
"Susidarius tokiai daugumai, Putino reformų bei neginčijamų pasiekimų makroekonomikoje tęstinumas ir nauji impulsai atrodo garantuoti, - teigia ispanų laikraštis. - Yra parengtas didelės apimties įstatymų paketas, kuris nebuvo pateiktas dėl rinkimų kampanijos sumetimų. Šiais dokumentais siekiama padėti vyriausybei įtvirtinti per trejus metus pasiektus ekonomikos augimo tempus. Tačiau Putino priešininkai būgštauja, kad bus sustiprintos ir mažiau patrauklios jo režimo pusės, įskaitant opozicinės žiniasklaidos kontrolę ir griežtą politiką Čečėnijoje. Vis dėlto didžiausią grėsmę kelia karo su oligarchais stiprėjimas, kuris gali paskatinti privatizacijos rezultatų peržiūrą".
"Rinkimų urnų nuosprendis vienareikšmiškas: per ketverius valdžios metus Putinas sugebėjo savo didelį asmeninį populiarumą paversti rinkėjų balsais, - konstatuoja italų dienraštis "Corriere della Sera". - Sėkmė atrodo dar reikšmingesnė, jei prisimintumėme, kad 30 mln. rusų gyvena žemiau skurdo ribos, kad Čečėnijoje toliau žūsta žmonės ir kad toli gražu ne visi pritaria Kremliaus įgyvendinamai provakarietiškai politikai".
Dabar V.Putinui atsivėrė kelias į pergalę prezidento rinkimuose bei galimybė pakeisti Konstituciją ir iškelti savo kandidatūrą 2008 metais.
"Rusijos rinkėjai, vienu metu apimti ir nusivylimo, ir baimės bei cinizmo, rinkimuose pergalę atidavė prezidentui Vladimirui Putinui, - rašo britų dienraštis "The Independent". - "Vieningoji Rusija" naujame parlamente tapo įtakingiausia partija ir turi didžiulę persvarą. Tačiau galimus Putino siekius pagreitinti ekonomines ir teisines reformas gali reikšmingai apriboti netikėti dešiniųjų nacionalistų laimėjimai".
Laikraščio vertinimu, kadangi Dūmoje nebus laisvosios rinko šalininkų, tai "neišvengiamai teks ieškoti kompromisų su patriotinėmis dešinės jėgomis".
"The Independent" ypač pabrėžia netikėtą "Tėvynės" sėkmę. Šis blokas "politinėmis manipuliacijomis buvo suformuotas, kad atimtų balsus iš komunistų ir sunaikintų ją kaip opozicinę jėgą". Laikraštis daro išvadą, jog šis judėjimas gali būti paleistas ar neutralizuotas taip pat greitai, kaip ir buvo sukurtas. Lemiamuose balsavimuose jis turėtų palaikyti "Vieningą Rusiją".
"The Daily Telegraph" manymu, rinkimų rezultatai "Vladimirui Putinui suteikia galimybę kontroliuoti Rusijos parlamentą ir pašalina paskutinį veiksmingą opozicijos bastioną kelyje į kone carišką valdžią". Britų dienraštis rašo: "Vertinant ekonomikos požiūriu, Rusijoje įsitvirtino tvirtas ir šiurkštus kapitalizmas, grindžiamas nuosavybės teise, tačiau, politikos požiūriu, dabar šalyje dominuoja Putinas ir jo aplinka".
"The Washinton Post" nurodo, jog "po ketverių nuo Sovietų Sąjungos žlugimo įvykusių rinkimų dviem provakarietiškoms partijos gresia išnykimas".
"Jabloko" ir Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS) nesurinko 5 proc. balsų, kurie būtini norint patekti į parlamentą. Šie praėjusio dešimtmečio reformų lyderiai anksčiau įspėjo apie slenkantį Putino autoritarizmą.
Prancūzų dienraštis "Liberation" rašo: "Naujoji Dūma turėtų būti dar nuolankesnė negu ankstesnė - joje prezidentui, kad būtų patvirtinti jo įstatymai, teko derėtis su įvairiomis grupėmis. Rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei prieš ketverius metus. Dėl masinės propagandos valdžios kandidatų naudai rinkimai rusams tapo dar mažiau įdomūs".
"The New York Times" redakcijos skiltyje teigia, jog "ryškiausias rinkimų įspūdis tas, kad Rusijos demokratijai kol kas dar toli iki vakarietiško modelio".
"The New York Times" rašo: "Gera naujiena ta, kad Rusijos gyventojai rimtai įvertino savo balso teisę po kelis dešimtmečius vykusių "rinkimų" kuriuose tebuvo demonstruojamas lojalumas Komunistų partijai. Nepaisant Kremliaus turimos nacionalinės televizijos kontrolės, laikraščiai ir interneto tinklalapiai suteikia galimybę gyviems komentarams ir kritikai. Visi kandidatai, įskaitant komunistus, kalba apie ištikimybę demokratijai. Tačiau, skirtingai nei komunistai, kiti kovos dalyviai nėra visavertės nacionalinės politinės partijos - jos tėra netvarkingas grupių ir asmenybių derinys".
"Liberalusis "Jabloko" realiai tėra antrasis ekonomisto Grigorijaus Javlinskio "aš", kitos partijos veikiau suteikia tribūną įtakingam buvusiam gubernatoriui nuo Volgos krantų ar humoristiškam buvusiam mokytojui, kuris nuo 1995 metų žadą "pakelti parklupdytą Rusiją". Dar yra "Vieninga Rusija", besidedanti kažkuo, kuo nėra iš tikrųjų - Putino valdžios partija", - teigia dienraštis.
Jo manymu, "Didesnį nerimą kelia tai, kad daugelis kandidatų yra naujieji turtuoliai, besiskinantys kelią prie valdžios ar dar didesnių turtų. Tai puikiausiai parodo faktas, kad 28 proc. Komunistų partijos kandidatų yra milijonieriai".
"The New York Times" nurodo, jog rusai tai vadina "valdoma demokratija". "Tai dar ne demokratija, tačiau balsavimo urna pamažu jau tampa teisėju, - pabrėžia dienraštis. - Gali prireikti dar daugybės metų, kol rusai, tiek rinkėjai, tiek politikai, partijos ar oligarchai, išmoks naudotis demokratijos svertais ir rodyti didesnę pagarbą demokratijos principams".
